Nuo gruodžio vidurio grupė azerbaidžaniečių blokuoja vienintelį kelią į Karabachą iš Armėnijos, taip protestuodami prieš, jų teigimu, neteisėtą kasinėjimo veiklą, kuri daro žalą aplinkai.
Todėl kalnuotame regione, kuriame gyvena apie 120 000 žmonių, trūksta maisto, vaistų ir degalų.
Ketvirtadienį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas apkaltino Baku darant „ekonominį ir psichologinį spaudimą, kad išprovokuotų armėnų išvykimą iš Karabacho“.
„Tai etninio valymo politika“, – teigė jis vyriausybės posėdyje, vykusiame šalies sostinėje Jerevane.
Jis pridūrė, kad dėl šios kelio blokados Karabache šiuo metu yra uždaryti darželiai, mokyklos ir universitetai, o iš tūkstančių mokinių ir studentų „atimta fundamentali teisė į išsilavinimą“.
Azerbaidžano vadovas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) ketvirtadienį atmetė šį kaltinimą kaip „nepagrįstą, melagingą ir absurdišką“.
Jis pridūrė, kad Rusijos taikdariai ir Raudonasis Kryžius užtikrina civilinės paskirties prekių pristatymą į Karabachą.
I. Aliyevas naujai paskirtam Prancūzijos ambasadoriui teigė, kad „nuo gruodžio 12 dienos į Karahachą įvažiavo ir išvažiavo tūkstančiai civilių automobilių“.
Nuo gruodžio 12-osios azerbaidžaniečių demonstrantai, kurie skelbiasi esantys aplinkosaugos aktyvistai, kovojantys su neteisėta kasyba, užėmė Lačino koridorių – kalnų kelią, kuris jungia Karabachą su Armėnija.
Pirmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paragino I. Aliyevą atverti Lačino koridorių, o Europos Sąjunga tą pačią dieną patvirtino misiją, padėsiančią stebėti neramią Armėnijos pasienio su Azerbaidžanu teritoriją.
Russia on Thursday said the European Union's civilian mission, launched to help monitor Armenia's volatile border with Azerbaijan, would fuel tensions in the region.
Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad ES civilinė misija tik padidins įtampą regione.
„Europos Sąjungos atstovų atvykimas į Armėnijos pasienio rajonus... tik pakurstys geopolitinę konfrontaciją regione ir pagilins dabartinius prieštaravimus“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija.
1991-aisiais žlugus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
2020-ųjų rudenį Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo šešių savaičių karą.
Tos kovos nusinešė daugiau nei 6 500 gyvybių ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai sudarytomis paliaubomis, pagal kurias Jerevanas perleido dešimtmečius kontroliuotas teritorijas.
Maskva dislokavo taikdarius tose Karabacho dalyse, kurias tebekontroliuoja armėnų separatistai, įskaitant Lačino koridorių.
