Paklaustas apie JAV perspėjimus dėl „neišvengiamos“ Rusijos invazijos į Ukrainą, J. Borrellis pareiškė, kad tiek ES, tiek JAV yra smarkiai susirūpinusios dėl padėties prie Ukrainos sienų, kur dislokuotos gausios rusų pajėgos.
„Mano supratimu, gyvename pačiu pavojingiausiu Europos saugumui momentu po Šaltojo karo pabaigos“, – per bendrą spaudos konferenciją Vašingtone su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu sakė J. Borrellis.
„Neįmanoma sutelkti 140 tūkst. gerai ginkluotų karių prie šalies sienų“, nesukeliant „didžiulės grėsmės“, pabrėžė ES vyriausiasis diplomatas.
„140 tūkst. karių sutelkti pasienyje ne tam, kad eitų išgerti arbatos“, – pridūrė J. Borrellis.
Pasak JAV pareigūnų, Maskva prie sienos su Ukraina yra dislokavusi 110 tūkst. karių ir yra pasirengusi per kelias savaites pasiųsti į kaimyninę šalį plataus masto invazijai pakankamas pajėgas – apie 150 tūkst. kariškių.
A. Blinkenas paneigė, kad Vašingtonas perdėtai kursto nerimą, sakydamas: „Tai nėra alarmizmas. Tai tiesiog faktai.“
Tiek Jungtinės Valstijos, tiek Europos Sąjunga grasina imtis atsakomųjų veiksmų ir taikyti beprecedentes ekonomines sankcijas, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas uždegs žalią šviesą įsiveržimui į kaimyninę valstybę.
„Nemanome, kad ponas prezidentas Putinas priėmė sprendimą, tačiau jis sukūrė pajėgumus greitai imtis veiksmų prieš Ukrainą, jei taip nuspręstų. Tam tikra prasme tai sukeltų siaubingų pasekmių net tik Ukrainai ir Rusijai, bet taip ir mums visiems“, – perspėjo JAV valstybės sekretorius.
Vis tik tiek A. Blinkenas, tiek J. Borrellis pabrėžė, kad diplomatai ir toliau deda visas pastangas, kad konfrontacija būtų išspręsta taikiai.
„Manome, kad tebėra įmanoma rasti diplomatinę išeitį iš krizės, – apibendrino J. Borrellis. – Tikimės geriausio, bet ruošiamės blogiausiam.“