„Niekas, kad ir kaip kas stengtųsi Rusijoje, negalės įvaryti pleišto tarp Ukrainos ir jos partnerių“, – sakė D. Kuleba spaudos konferencijoje Kijeve, surengtoje drauge su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).
D. Kuleba su Vokietijos užsienio reikalų ministre aptarė, ką Vokietija gali ir ketina daryti, kad paremtų Ukrainą gynybos ir saugumo srityje.
„Kalbant apie ginklus, tai taip, žinoma, mes apie tai kalbėjome. Kaip gi mes galėjome apie tai nekalbėti?“ – sakė D. Kuleba.
„Bet labai svarbu, kad šiandien mes, pasakysiu diplomatiškai, šiandien kalbėjome ne tik apie tai, ko Vokietija negali padaryti dėl vienokių ar kitokių priežasčių, bet ir apie tai, ką Vokietija gali padaryti ir ką ketina daryti, kad konkrečiai paremtų Ukrainą gynybos ir saugumo srityje“, – sakė Ukrainos ministras.
Jis pabrėžė, kad su kolege šiuo klausimu kalbėjo atvirai.
„Mūsų pozicijos iš tiesų skiriasi. Tačiau mūsų su Annalena užduotis – ne bartis, o ieškoti sąlyčio taškų ir sprendimų. Manau, kad šiandien radome ir sąlyčio taškų, ir sprendimo projektą. Dabar lauksime Vokietijos vyriausybės žingsnio“, – nurodė D. Kuleba.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį Kremliuje susitiko su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, siekdamas sumažinti nuogąstavimus, kad Maskva gali planuoti plataus masto invaziją į Ukrainą.
Europos lyderiai bando švelninti krizę žemyno rytiniuose pakraščiuose, tačiau perspėjo Kremlių dėl „masinių pasekmių, jei jis surengtų invaziją praėjus beveik aštuoneriems metams po to, kai iš Kijevo atėmė Krymą.
„Todėl mes tokiam atvejui kartu parengėme virtinę griežtų priemonių prieš Rusiją; šios sankcijos neturi precedento, jos yra suderintos ir parengtos su visais partneriais“, – Kijeve sakė A. Baerbock.
„Mes taip pat esame pasiruošę patys sumokėti didelę ekonominę kainą, nes ant kortos pastatytas Ukrainos saugumas“, – kalbėjo ministrė.
Tuo metu daugiau nei 100 tūkst. karių prie Ukrainos sienų sutelkęs V. Putinas iš NATO ir Vašingtono reikalauja saugumo garantijų, įskaitant pažadą, kad Ukraina niekada netaps Vakarų gynybinio aljanso nare.
D. Kuleba nubrėžė Kijevo „raudonąsias linijas“ ieškant bet kokio sprendinio krizei įveikti. Jis pabrėžė, kad tik Kijevui gali būti leidžiama nustatyti Ukrainos užsienio politikos kursą.
„Neverta gąsdinti ukrainiečių karu. Mes kariaujame nuo 2014 metų“, – sakė D. Kuleba.
„Esame pasiruošę viskam“, – pridūrė jis.
Maskva bando spausti Ukrainą, kad ši pasiūlytų nuolaidų Rusijos remiamiems separatistams, kurie nuo 2014 metų kovoja su Kijevu jau daugiau nei 13 tūkst. gyvybių nusinešusiame konflikte.
Ukraina tvirtina, kad Kremlius nori pasinaudoti dviem jo remiamais separatistiniais regionais kaip svertu, kad galėtų išlaikyti šalį ankstesnėje savo įtakos sferoje.
