Šaltiniai sako, kad ES taip pat sieks, jog daugiau Rusijos ir Baltarusijos bankų būtų atkirsti nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT, įskaitant ir „Sberbank PJSC“.
Sprendimas dėl naujų sankcijų gali būti priimtas jau kitą savaitę.
Siūlomos priemonės, kurios sudarytų šeštąjį ES sankcijų paketą nuo karo pradžios dar turi būti oficialiai pateiktos ir prieš tai gali būti pakeistos.
ES sankcijoms priimti reikia visų 27 valstybių narių pritarimo, o kelios šalys, pavyzdžiui, Vengrija, ilgą laiką priešinosi priemonėms, skirtoms užtrausti Rusijos naftą. Šią savaitę „Bloomberg“ pranešė, kad Vokietija pritarė laipsniškam draudimui.
Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas ketvirtadienį interviu visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė, kad Berlynas netrukdys naftos embargui, tačiau skeptiškai žiūri į tai ir svarsto, ar tai yra veiksmingiausia priemonė pakenkti prezidentui Vladimirui Putinui.
Kitos aptartos galimybės sumažinti Rusijos pajamas iš naftos buvo tokios: kainų viršutinės ribos, specialūs mokėjimo mechanizmai ir tarifai. Baltarusija būtų įtraukta į paketą dėl jos vaidmens padedant Rusijos invazijai, be kita ko, dėl to, kad puolimo pradžioje ji veikė kaip kariuomenės dislokavimo vieta.
ES taip pat svarsto galimybę skirtingai traktuoti naftą, gabenamą tanklaiviais ir vamzdynais, nes pastariesiems būtų lengviau taikyti sankcijas, teigė „Bloomberg“ kalbinti asmenys.
Šiomis priemonėmis siekiama kuo labiau smogti Rusijos pajamoms iš naftos eksporto, nesukeliant sumaišties pasaulio rinkose. Naftos kainų šuolis galėtų padidinti Maskvos iš pardavimų gaunamas pajamas, o ne tapti bausme.