Į Lietuvą Marina atvyko iš šalia Kyjivo esančio Bela Cerkvos miestelio. Jau pirmomis karo dienomis moteriai ir jos vaikučiams teko patirti tikrą siaubą.
„Nukrito raketa, ėmė kaukti sirenos, pasidarė labai baisu. Mažas vaikas guli ant pledo ir tu supranti, kad dūžta langai ir tu turi bėgti. Susuki vaiką į pledą ir paprasčiausiai bėgi. 21-as amžius, technologijų amžius ir vyksta karas Ukrainoje. Tai – nepaaiškinama“, – nesulaikydama ašarų pasakojo Marina.
Moteris Vilniuje atsidūrė tik su keliais būtiniausiais daiktais. Su kūdikiu ant rankų gatvėje stovinčią moterį priglaudė „Mamų unijos“ šeimos namai – įstaiga, kurios patalpos įprastai yra skirtos sunkiomis onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams ir jų tėvams.
„Paskambino moteris ir sako, kad priimkite moterį su vaiku ir su paaugle dukra. Tai sakau, kad mes neturime vietos, turime apkrautą daiktais rezervinį kambarį, kuris nėra paruoštas gyventi. Tai nusprendėme, kad turime viską padaryti, kad ta mama neliktų gatvėje“, – kalbėjo „Mamų unijos“ vadovė Eglė Mėlinauskienė.
Nenori būti našta
„Mamų unijos“ šeimos namų steigėja Eglė Mėlinauskienė stengiasi užtikrinti kuo geresnes sąlygas nuo karo bėgančioms Ukrainos mamoms, tačiau yra vienas „bet“ – sparčiai senka nevyriausybinės įstaigos finansai. Vyriausybė yra pažadėjusi paramą ir išmokas ukrainiečių pabėgėliams, o šie paliekami gyventi tik su 150 eurų maisto kortele.
„Pačioje pradžioje neatrodė, kad čia bus kažkas labai sudėtinga, bet po to supratome, kokia tai didžiulė atsakomybė, nes tos šeimos greitai iš mūsų neišeis. Aišku, iš pradžių gelbėjo tos maisto banko kortelės, vienkartinė parama maistu, bet laikas bėga, praėjo mėnuo, o tos paramos nėra. Matome, kad mes ir savo sąskaitą sėkmingai tuštiname“, – sakė E. Mėlinauskienė.
Parlamentarai dievagojasi, kad valstybiniai pinigų kraneliai nėra beribiai. Dėl Ukrainos žmonių yra daroma ir padaryta daug, o prie pabėgėlių mamų ir vaikų integracijos turime prisidėti kiekvienas pagal išgales.
„Mes galėtume padėti su dideliu noru, jeigu mes turėtume pinigų. Nepamirškime, kad mes jau dabar daugeliui dalykų skolinamės pinigus, tai padėti mes galime tiek, kiek mes turime kišenėje pinigų“, – sakė Seimo narys Linas Slušnys.
Marina ir kitos čia gyvenančios ukrainietės mamos nenori būti našta ir sėdėti niekam ant sprando. Moterys nori dirbti, tik bėda, kad ne visos turi kam palikti prižiūrėti savo mažamečius vaikus.
„Paaiškėjo, kad Lietuvoje vaikus į darželius priima nuo 10 mėnesių, bet už tai reikia daug mokėti, o nemokami – nuo pusantrų metukų. Todėl mes esame čia, bet aš dar nedirbu. Man jau pasiūlė darbą, aš turiu medikės išsilavinimą, bet neturiu kam palikti savo vaikelio“, – kalbėjo Marina.
Sulaukia skaudžių replikų
Tiesa, toje pačioje ligoninėje, kuri pasiūlė Marinai darbą, buvo atvejis, kai karo pabėgėlei teko išgirsti ne pačius maloniausius jai adresuotus žodžius.
„Medicinos seselė, kuri dirba alergologijos skyriuje, manęs paklausė darydama tyrimus mano 8 mėnesių vaikui. Ji sako: kaip jūs galėjote palikti tėvynę? Jūs suprantat, kaip baisu tai, aš net nesugebėjau nieko tam žmogui atsakyti“, – pasakojo moteris.
Replika apie tėvynės palikimą dviejų vaikų mamai įstrigusi iki šiol. Ukrainoje Marina paliko vyrą, savo tėvus, tetas ir kitus giminaičius. Jei ne baimė netekti vaikų, ji nieku gyvu nebūtų išvykusi iš karo niokojamos tėvynės.
„Į klausimą, kaip aš galėjau palikti tėvynę, aš galiu šiam žmogui atsakyti dabar. Jeigu jūs būtumėte mano vietoje ir gelbėtumėte vaikus, ką jūs man atsakytumėte? Tegul ji pagalvoja ir supranta, kad tai nėra mūsų karas“, – ašaras liejo Marina.
Absoliuti dauguma nuo karo pabėgusių ukrainiečių nori tik vieno – kad viskas kuo greičiau baigtųsi ir jie galėtų grįžti į savo mylimą šalį pas ten likusius artimuosius.
„Aš kalbu maldas ir tikiu, kad mes greitai grįšime namo. Aš kol kas negaliu grįžti, nes man ant rankų 8 mėnesių kūdikis ir 14-metė dukra. Aš nenoriu, kad jie gyventų rūsiuose ir visa tai matytų“, – sakė ukrainietė.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
