JAV prezidentas Barackas Obama žada, kad jau nuo kito mėnesio amerikiečių kariai sudės ginklus Irake, o kitais metais paliks šalį. Ar pažadai neliks pažadais, parodys laikas. Tuo tarpu irakiečiai ir ekspertai optimizmu netrykšta jau dabar.
Irakas kratosi atsakomybės
Šiuo metu Irake iš viso yra 64 tūkst. JAV karių. Apie 50 tūkst. iš jų šalyje pasiliks iki 2011 m. ir apmokys Irako pajėgas. Po 2011 m. amerikiečiai planuoja Irake palikti vos kelias dešimtis karių, kurie bus pavaldūs šalyje veikiančiam JAV konsulatui. Taigi kelios dešimtys karių, palyginti su 150 tūkst. kontingentu, kuris dar visai neseniai buvo Irake.
Amerikiečiai įsitikinę – karinė misija Irake baigta. Tačiau atsargiau šia tema kalba ekspertai ir irakiečiai.
Irako amrijos generolas leitenantas Babakiras Zebaris (Babakir Zebari) sako: „Šiuo metu pasitraukimas vyksta sklandžiai, nes amerikiečiai vis dar čia. Tačiau po 2011 m. kils problemų, o politikai turės kuo nors užpildyti atsiradusią tuštumą“. Generolas pridūrė, kad amerikiečiai Irake turėtų likti tol, kol Irako armija bus visiškai pasirengusi. Taigi, generolo manymu, bent iki 2020 m.
Ekspertai sutinka su šia nuomone. Nors Irakas turi 440 tūkst. policijos pareigūnų ir 220 tūkst. karių, pasirengimo tinkamai apsaugoti savo sienas, užkirsti kelią „Al Qaeda“ sugrįžimui ar perimti vadovavimą saugumo operacijoms šalies viduje stinga.
„Generolo leitenanto B.Zebario pastebėjimai teisingi“, – kalba Irako kariuomenės analitikas Adilas al Azavis (Adil al–Azawi), dabartinių Irako saugumo pajėgų pasiruošimą apsisaugoti nuo išorės grėsmių įvertinęs 60–70 proc.
„Irako armija dabar neturi net 20 proc. šalių kaimynių ginkluotės ir karinio pajėgumo“, – perspėjo analitikas, pritardamas generolo žodžiams, kad amerikiečiai turėtų Irake likti dar dešimtmetį.
Padėtis neaiški
Ramybės neduoda ne tik išorės priešai, bet ir Irako vidaus saugumas. Palyginti su 2006–2007 m., išpuolių skaičius Irake smarkiai sumažėjo, tačiau pastaruoju metu teroristai grasina destabilizuoti padėtį šalyje.
Praėjusį mėnesį per išpuolius Irake žuvo 553 žmonės, kur kas daugiau nei Afganistane, nors saugumo padėtis ten blogėja. Panašaus smurto protrūkio Irakas nematė dvejus pastaruosius metus.
Irako ekspertas Jostas Hiltermanas (Joost Hiltermann) pabrėžė: „Ko gero, negalima sakyti, kad Irakas po 2011 m. sužlugs. Tačiau stabilumas šalyje kelia didžiulį susirūpinimą ir paramos Irakui dar reikia“.
Sudėtinga padėtis ir Irako valdžioje. Nepopuliarus premjeras Nouris al Malikis (Nouri al–Maliki) vis garsiau raginamas pasitraukti, mat trukdo sudaryti naują koaliciją. Pastaroji galėtų apmalšinti tarp įtakingiausių vietos šiitų ir sunitų bendruomenių kylančias aistras. Tačiau jau kone pusę metų Irake – politinė sumaištis.
Tad prarandantis pozicijas N.al Malikis dabar bene garsiausiai kalba, kad amerikiečiams dar per anksti trauktis. Ekspertų teigimu, premjero raginimai galėtų paveikti Vašingtoną, nenorintį režimo kaitos Irake, tačiau tai tikrai nereiškia, kad brangi okupacija bus tęsiama.
Tad nors iš JAV matyti ženklų, kad amerikiečiai supranta padėties Irake neapibrėžtumą, B.Obama plano pasitraukti neatšaukia, o kai kurių ekspertų nuomone, apskritai neatšauks, net jei Irake ir vėl kiltų pilietinis karas. Pasak jų, yra ir kitų būdų įtakai Irake išlaikyti, galiausiai, kaip pasakė pats B.Obama, karas Irake yra pasirinkimas, o Afganistane – būtinybė.
„Al Qaeda“ tiesia čiuptuvus
Amerikiečius vykti namo skatina ir pinigai, jų Irako reikalams Vašingtonas atseikėja vis mažiau ir norėtų apskritai nutraukti finansavimą.
Kadangi Afganistano karas ryja milžiniškas lėšas, Irakas, turintis 112 mlrd. barelių naftos atsargų, amerikiečių nuomone, pats turi finansuoti savo saugumą. JAV senatoriai vis dažniau pabrėžia, kad gaunamas iš prekybos nafta pajamas Irakas turi investuoti į saugumo stiprinimą, nes JAV dotacijos mažės.
Ir iš tiesų tai, kas sakoma, už Atlanto pildosi. Pastaruoju metu JAV permeta ant Irako pečių vis daugiau anksčiau finansuotų projektų. Pavyzdžiui, nukentėjusių nuo invazijos irakiečių šeimų šelpimas ar karinės technikos įsigijimas.
Kitas projektas – dar generolo Deivido Petreuso (David Petreus), 2007–2008 m. vadovavusio Irake tarnavusiems sąjungininkų kariams, į karines Irako pajėgas integruoti kovotojai, vadinami „Irako sūnumis“.
Bet legendomis apaugę daliniai, vadinti karo Irake sėkmės kalviais, 2008 m. perėję Irako Vyriausybei į rankas, kuo toliau, tuo labiau kenčia dėl mažinamo finansavimo, kuris ir amerikiečių laikais nebuvo itin didelis, bet bent jau pastovus. Dabar „Irako sūnūs“ tvirtina negaunantys net 300 dolerių per mėnesį.
Nenuostabu, kad šią savaitę aršiausiais „Al Qaeda“ priešininkais Irake vadintas pajėgas sukrėtė skandalas, kai buvo paviešinta, kad dalis karių perėjo į teroristų stovyklą.
Po du mėnesius ir ilgiau algų iš valdžios nesulaukiantys kariai, kurie Irake bene dažniausiai atsiduria teroristų taikiklyje, tvirtino, kad teroristai gali pasiūlyti jiems kur kas daugiau nei Irako Vyriausybė. Be pinigų, karius vilioja ir saugumas, kurį užtikrina „Al Qaeda“. Daugelis „Irako sūnų“ net neslepia buvę verbuoti.
„Prieš dešimt dienų vienoje kavinėje buvau su pažįstamu iš kaimynystės. Keli žmonės priėjo prie manęs, aš juos pažinojau, nes jie gyvena mano rajone. Jie manęs paklausė: „Ar žinai, kad „Irako sūnų“ eksperimentas žlugo ir jie skers vieną po kito? Tačiau jei dirbsi su mumis, mes tave apsaugosime. Mes mokėsime tau gerą algą ir galėsi vykdyti tas karines operacijas, kurias nori, o už kiekvieną nukautą amerikietį ar Irako karį gausi papildomą atlygį“, – pasakojo Mohamedas Huseinas al Jamailis (Mohammed Hussein al–Jumaili), vienas iš „Irako sūnų“.
32 m. Sabahas al Nouris (Sabah al–Nouri) sakė, kad buvo verbuotas kitų „Irako sūnų“, kurie yra dvigubi agentai. „Prieš du mėnesius „Al Qaeda“ susisiekė su manimi per žmones, su kuriais kartu dirbu. Jie man davė labai gerą pasiūlymą, pažadėjo apdovanoti už kiekvieną operaciją, remti ir saugoti mane“, – kalbėjo vyras.
Socialinės ir ekonominės problemos
* Pajamos iš naftos verslo sudaro 95 proc. Irako Vyriausybės pajamų ir net 60 proc. šalies BVP. Tačiau naftos pramonė įdarbina vos 1 proc. visų dirbančių irakiečių.
* Irako ministrai, padedami amerikiečių naftos kompanijų vadovų, visiškai kontroliuoja naftos pramonę. Iš esmės ši politinė kasta Irake, kurios pagrindą sudaro šiitai, visiškai atsiribojusi nuo kitų politinių grupių.
* Vyriausybė sunitų bendruomenei skiria itin mažai dėmesio. Nors sunitų dominuojamoje Anbaro provincijoje reikėtų pastatyti 83 tūkst. namų, valdžia net 8 mlrd. dolerių investavo į Ramadžio mieste, esančiame už trijų valandų kelio nuo Bagdado, statomas valdininkų vilas.
* Anbare trūksta ir elektros energijos, bet valdžia, užuot pastačiusi čia elektrinę, pinigus skyrė šiitų dominuojamam Karbalos miestui, kur bus statoma saulės jėgainė.
* Pasak ekspertų, regioninė politika Irake klaidinga. Anot jų, ekonomika Irake negyvybinga, nes iki šiol skatinama šalies priklausomybė nuo energetinių išteklių, o užsienio ir JAV parama skirstoma ne ten, kur reikia.
