Rusija neplanuoja importuoti elektros energijos iš Baltarusijos iki pat 2035-ųjų, skelbia „inter-press.by“. Remiamasi baltarusių žiniasklaidoje cituojamas rusų valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ išplatintas pranešimas su Maskvos energetikos mokyklos centro analitiko Jurijaus Melniko skaičiavimais.
Anot eksperto, Rusijos elektros energijos objektų paskirstymo schemoje iki pat 2035-ųjų nė vienas iš scenarijų nenumato elektros energijos importo iš Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) šalių. Maža to, per visą planavimo laikotarpį rusai elektros energijos importo iš Baltarusijos šiuo metu yra suplanavę lygiai nulį.
Pasitvirtino Rusijos importo prognozės
Prieš vieningos elektros energijos rinkos EES veiklą nuo 2019-ųjų aktyviai pasisako tiek Rusijos Energetikos ministerija, tiek ir šioje rinkoje veikiančios bendrovės. Jos baiminasi, kad „neišsivysčiusios“ EES šalys užvers Rusiją savo elektros energijos pertekliumi, tuomet ir pačios Rusijos elektros gamyba kris. Dėl to rusai siūlo atidėti vieningos elektros energijos rinkos įvedimą iki 2025-ųjų.
Pirmasis Baltarusijos AE blokas bus paleistas jau kitų metų pabaigoje, o antrasis – 2020-aisiais. Jeigu niekas nesikeis, Baltarusija paprasčiausiai neturės kur dėl savo atominės elektrinės pagaminamos elektros energijos pertekliaus.
95 proc. naujosios atominės elektrinės, statomos šalia sienos su Lietuva, finansavimo dengia Rusijos kreditoriai. Net 90 proc. (10 mlrd. JAV dolerių) finansavimo skiria Rusijos valstybė. Dar 500 mln. dolerių suteikia „Vnešekonombank“, kurį taip pat kontroliuoja valdžia.
Daug pinigų kainuos ir AE integravimas į Baltarusijos energetikos sistemą. Baltarusių Energetikos ministerijos duomenimis, reikalingas sukaupti 700 mln. dolerių rezervas įvairiems remonto ar elektrinės veiklos stabdymo atvejams. Baltarusijos valdžia tikisi, kad šią sumą padengs investuotojai.
Eksportas – itin miglota perspektyva
Pačiai Baltarusijai tokių pajėgumų atominės elektrinės nelabai ir reikia. Todėl šalies valdžia dėjo viltis į elektros energijos eksportą. Atominei elektrinei specialiai specialiai parinko tokią vietą – Astravo rajoną, visiškai šalia sienos su Lietuva. Tikėtasi, kad po Ignalinos AE uždarymo ir tapus elektros importuotoja, Lietuva (kartu su kitomis Baltijos šalimis), susigundys pigios baltarusiškos elektros siūlymu. Tačiau Lietuvos valdžia šiuo atžvilgiu ėmėsi itin griežtos pozicijos – elektros importui sutrukdys politinės priežastys.
Šiuo metu Lietuva, Latvija ir Estija yra nusiteikusi apskritai atsijungti nuo sovietinės elektros energijos tiekimo linijos, kuri jungia jų sistemas su Baltarusija bei Rusija. Už tai Baltijos šalių rinka gaus galimybę importuoti elektros energiją iš kitų ES valstybių.
Solidarumą Lietuvai deklaruoja ir kita Baltarusijos kaimynė – Lenkija. Dėl šios priežasties galima eksportas į Lenkiją taip pat atkrenta.
Kalbant apie Ukrainą, tai iki 2016-ųjų Baltarusija pati importavo elektros energiją iš šios šalies. Ukrainos elektros energijos tinkluose yra kelios galingos atominės eletrinės ir hidroelektrinės. Vargu ar ukrainiečiams reikės kaimyninės šalies elektros. Galų gale, Baltarusija iki šiol nesugebėjo pateikti savo parduodamos elektros energijos kainos, rašoma „Inter press“.
Būtinybė vartoti daugiau elektros
Tokiu būdu valdžia yra priversta imtis beprecedenčių priemonių – šalies įmonėms siūlyti vietoje elektros taupymo, jos vartojimo stimuliavimo programas. Per 8 metus valdininkai tikisi padidinti šalies elektros suvartojimą 3,38 mlrd. kilovatvalandžių (2017-aisiais elektros energijos suvartojimas Baltarusijoje sudarė 37 mlrd. kilovatvalandžių).
Jau yra paskaičiuota, kad toks elektros suvartojimo augimas kainuos 7,7 mlrd. baltarusiškų rublių (3,1 mlrd. eurų). Iš jų biudžeto lėšos sudarys 335 mln. rublių, o likusią dalį teks padengti patiems vartotojams – didžiosioms gamykloms. Savaime suprantama, dėl atsiradusių nenumatytų išlaidų, toks sprendimas gali atsiliepti jų kuriamos produkcijos savikainai.
Vienintelis dalykas, kas galėtų pakeisti tokią nemalonią A. Lukašenkos valdžiai įvykių eigą, yra Kremliaus politika. Rusija dažnai imasi projektų, kurie finansiškai nėra naudingi, tačiau gali padėti įvykdyti kažkokias politines užduotis. Todėl tikimybė, kad rusai pirks iš baltarusių elektrą, net jeigu patys turės jos perteklių, egzistuoja – Rusijos politikai gali tokiu būdu bandyti spręsti savo geopolitines problemas.
