Dokumente teigiama, kad paaugliai nuo 14 iki 18 metų galima būtų nukreipti ne tik į sveikatingumo stovyklas, bet ir į darbo bei poilsio stovyklas. Šiuose centruose vaikai dirbs po keletą valandų per dieną. Kiek konkrečiai, nėra įvardijama. Rašoma, kad vaikai dirbs tik lengvus darbus, „kuriuos gali dirbti 14–16 metų asmenys. Nurodomos tokios darbų sferos, kaip išsilavinimas, statybos, aplinkosauga, ūkio darbai.
Darbo stovyklų sukūrimo idėja kilo valdžiai nusprendus pažaboti „betikslį paauglių blaškymąsi“. "Vaikai patys turi užsidirbti, kad sumažintų vis didėjantį paauglių vartotojiškumą. Miestuose mes auklėsime tinginius“, – cituojamas Baltarusijos Respublikos sveikatos ir sanatorijų-kurortų gyventojų gydymo centro vadovas Nikolajus Mazuras. Ar vaikai gaus už triūsą atlygį, nėra tikslinama, tačiau, kaip praneša AFN, kasdienis darbas po kelias valandas neatpirks stovyklos išlaidų vaiko išlaikymui, todėl tėvams reikės primokėti už vadinamąjį siuntimą.
Darbo stovyklos atsiras visoje šalyje, išskyrus nukentėjusiose nuo Černobylio AE avarijos teritorijose. Vaikai į stovyklas galės patekti tik su tėvų leidimu.
Į tokius valdžios sumanymus baltarusiai reagavo skeptiškai. „Vasaromis tokiose stovyklose bus laikomi paaugliai iš nepasiturinčių, „sunkių“ šeimų, – interneto portalui gazeta.ru teigė dviejų vaikų mama. – Į tokias stovyklas savo vaikus siųs tik nepasiturinčios šeimos, alkoholikai. Taip jie galės kuriam laikui „atsikratyti“ atžalų. Nepavydžiu tokių stovyklų prižiūrėtojams – ten juk susirinks vien kriminaliniai veikėjai.“
Neigiamą atspalvį šiam projektui suteikė ir pavadinimas, mat daugeliui baltarusių jis primena Antrojo pasaulinio karo mirties stovyklas. Tuomet didžioji dalis Baltarusijos buvo užimta vokiečių ir ilgus metus baltarusiai buvo siunčiami į „darbo stovyklas“ Vokietijoje, tačiau retas iš jų grįžo.