Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas šeštadienį Briuselyje susitiko derybų dėl Azerbaidžano separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolės, rašoma Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime.
Diskusijoms tarpininkavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. Jos įvyko vėl padidėjus įtampai po Azerbaidžano sprendimo laikinai uždaryti Lačino koridorių – vienintelę sausumos jungtį tarp armėnų dominuojamo Kalnų Karabacho ir Armėnijos.
Istoriškai tarp šių dviejų buvusių sovietinių respublikų tarpininkauja Rusija, tačiau, Maskvai įklimpus su savo invazija Ukrainoje, JAV ir Europos Sąjunga imasi vis aktyviau veikti ir tai kelia nepasitenkinimą Kremliuje.
Maskva šeštadienį pasiūlė priimti dviejų šalių užsienio reikalų ministrus ir pareiškė, kad būsima taikos sutartis galėtų būti pasirašyta Maskvoje.
Rusija yra pasirengusi „artimiausiu metu surengti trišalį užsienio reikalų ministrų susitikimą Maskvoje“, sakoma šalies užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Ministerija pasiūlė vėliau Maskvoje surengti „Rusijos, Azerbaidžano ir Armėnijos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame būtų pasirašyta atitinkama (taikos) sutartis“.
Įtampa Baku ir Jerevano santykiuose dar padidėjo, Azerbaidžano gynybos ministerijai pareiškus, kad Kalnų Karabacho armėnų separatistų pajėgos naudoja radijo trikdžius prieš vietos ir užsienio oro linijų keleivinių lėktuvų, skrendančių Azerbaidžano oro erdve, GPS navigacijos sistemas.
Pasak ministerijos, ketvirtadienį taip buvo paveikti du Azerbaidžano oro linijų lėktuvai.
„Tokie incidentai kelia rimtą grėsmę aviacijos saugumui“, – rašoma ministerijos paskelbtame pranešime.
Kalnų Karabacho separatistų valdžia paneigė šiuos pranešimus ir pavadino juos absoliučiu melu.
Nelengvos taikos derybos
Penktadienį maždaug 6 tūkst. protestuotojų Kalnų Karabache reikalavo vėl atverti Lačino koridorių.
Separatistai perspėjo dėl humanitarinės krizės ir ragino tradiciškai regione tarpininkaujančią Maskvą užtikrinti laisvą judėjimą šiuo keliu.
Vėliau Azerbaidžanas leido Raudonajam Kryžiui atnaujinti medicininę evakuaciją iš Kalnų Karabacho į Armėniją.
Kalnų Karabachas yra dešimtmečius besitęsiančio Azerbaidžano ir Armėnijos teritorinio ginčo centras – dėl šios kalnuotos teritorijos, kurioje daugiausia gyvena armėnai, Azerbaidžanas ir Armėnija kariavo du karus.
Šešias savaites trukusios kovos 2020 metų rudenį baigėsi Rusijos remiamomis paliaubomis, po kurių Armėnija atsisakė dešimtmečius kontroliuotų teritorijų.
Pagal susitarimą penkių kilometrų pločio Lačino koridoriuje budi Rusijos taikdariai, turintys užtikrinti laisvą judėjimą tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho.
Per ankstesnius derybų, kurioms tarpininkavo Vakarai, raundus Baku ir Jerevanas padarė tam tikrą pažangą rengdami taikos susitarimo tekstą, tačiau jo pasirašymas tebėra tolima perspektyva.
Jerevanas sutiko Kalnų Karabachą pripažinti Azerbaidžano dalimi, tačiau pareikalavo tarptautinių mechanizmų regiono etninių armėnų teisių ir saugumo apsaugai.
Baku primygtinai reikalauja, kad tokios garantijos būtų teikiamos nacionaliniu lygmeniu, ir atmeta bet kokį tarptautinį formatą.
1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Karabachas atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Per kilusį konfliktą žuvo apie 30 tūkst. žmonių.
