Armėnija ir Turkija niekada nebuvo užmezgusios oficialių diplomatinių santykių, o jų bendra siena uždaryta nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio.
Jų santykiai įtempti dėl Pirmojo pasaulinio karo metais Osmanų imperijoje vykdytų masinių armėnų žudynių, kurios, pasak Jerevano, prilygsta genocidui.
N. Pašiniano biuras pranešė, kad abu lyderiai apsikeitė sveikinimais musulmonų ir krikščionių švenčių proga ir „aptarė dvišalių santykių normalizavimo procesą“.
Birželio pradžioje N. Pašinianas dalyvavo R. T. Erdogano inauguracijoje Ankaroje. Jis buvo vienas iš pirmųjų pasaulio lyderių, pasveikinusių R. T. Erdoganą su perrinkimu.
2021 metų gruodį abi šalys paskyrė specialiuosius pasiuntinius, kurie padėtų normalizuoti santykius, praėjus metams po to, kai Armėnija pralaimėjo Turkijos sąjungininkui Azerbaidžanui karą dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.
Azerbaidžanas, pasitelkęs Turkijos kovinius dronus ir kitą karinę pagalbą, susigrąžino didžiąją dalį ginčijamos teritorijos, kurią nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio kontroliavo etniniai armėnai.
Pernai vasarį Turkija ir Armėnija pirmąkart per dvejus metus atnaujino tarpusavio komercinius skrydžius.
2009 metais Ankara ir Jerevanas pasirašė susitarimą dėl santykių normalizavimo, pagal kurį turėjo būti atidaryta bendra siena.
Tačiau Armėnija taip ir neratifikavo susitarimo ir 2018 metais nutraukė procesą.
