Išeidamas į pensiją gali sau leisti pasakyti daugiau, nei užimdamas aukštą postą. Didžiosios Britanijos gynybos štabo viršininkas oro pajėgų maršalas seras Jock Stirrupas, kitą mėnesį paliksiantis darbą, išklojo, ką mano apie karą Irake.
Vieno aukščiausių britų kariuomenės karininko nuomone, įsiveržimas į Iraką buvo strateginio mąstymo nesėkmė. Maršalas teigė esąs įsitikinęs, kad nei politikai, nei karininkai invazijos išvakarėse neapskaičiavo, kokios pasekmės gali laukti.
„Mūsų kareiviai žuvo be strateginės naudos, nes T.Blero Vyriausybė, planuodama invaziją į Iraką, nesuvokė, su kuo teks susidurti", – pripažino Dž.Stirupas.
Maršalas tvirtino, kad britų tikslas Irake buvo padėti irakiečiams perimti šalies saugumą į savo rankas, o ne nudirbti visą darbą už juos. Dėl to maršalas apkaltino politinės valios stoka.
Parlamentarų paklaustas, ar politikai įsivaizdavo, kokie bus kariuomenės siuntimo į Pietų Iraką padariniai, Dž.Stirupas atsakė: „Ne".
Jis pridūrė: „Galvodami apie strateginius klausimus, mes nesuklydome, bet klaidingai vykdėme strategines užduotis. Irako išvadavimas nuo Saddamo Husseino ir tikrai demokratinės Vyriausybės sudarymas ten turėjo tapti sektinu pavyzdžiu kitoms šio regiono valstybėms. To padaryti nepavyko, ir tai buvo klaida. Bet tokia juk buvo strategija".
Nors Didžioji Britanija Irake prarado 179 karius, invaziją palaiminęs tuometis britų premjeras T.Bleras iki šiol tvirtina, kad nuversti S.Huseino režimą buvo būtina. T.Bleras ir savo atsiminimuose tvirtino, kad, jo nuomone, būtų buvusi didesnė klaida palikti S.Huseiną poste, nei jį nuversti.
Tačiau ne tik kariuomenės generolų, bet ir daugelio britų akimis, karas Afganistane buvo beprasmis.
