Tamsus šešėlis krito ant Lenkijos Katalikų bažnyčios kardinolo Jozefo Glempo įpėdinio arkivyskupo Stanislawo Wojciecho Wielguso, kurio ingresas į Varšuvos metropolito sostą planuojamas šį sekmadienį (sausio 7 d.).
Autoritetingas lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“ bei savaitraštis „Wprost“ (internetinėje versijoje) rašo, kad aukštas Katalikų bažnyčios dvasininkas praėjusio amžiaus 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiais sąmoningai bendradarbiavo su komunistiniu saugumu.
Laikraščiai pateikia ištraukas iš arkivyskupo rašytų ataskaitų saugumui, jo pasižadėjimą bendradarbiauti su saugumu, Lenkijos tautos atminties institute saugojamos bylos numerį, bei naudojamus slapyvardžius.
Prieš pat Kalėdas apie galimus arkivyskupo Wojciecho Wielguso ryšius su saugumu užsiminė dešinysis savaitraštis „Gazeta Polska“, kuris tačiau nepateikė konkrečių faktų, tvirtindamas, kad negali jų atskleisti, nes tuomet paaiškėtų laikraščio informatorius. Po šios publikacijos arkivyskupas S. Wielgusas pripažino, kad daugelį kartų buvo kviečiamas saugumo pokalbiams, prieš kiekvieną išvyką į užsienį, bet negali būti jokių kalbų apie bendradarbiavimą, ir užtikrino, kad niekam nepakenkė.
Dvasininkas tikino, kad pasirašė tik „lojalumo pasižadėjimą“, kuriame įsipareigojo neveikti prieš komunistinę Lenkiją. Tačiau šią savaitę lenkų žiniasklaidos atskleisti faktai apie arkivyskupo praeitį , specialistų teigimu, nekelia abejonių, kad arkivyskupas sąmoningai bendradarbiavo su saugumu.
Todėl kyla klausimas, ar vis dėlto įvyks sekmadienį planuojamas arkivyskupo S. Wielguso ingresas (lot. ingressus- įėjimas, įžengimas) į Varšuvos metropolito sostą. Kol kas nėra oficialaus Lenkijos Katalikų bažnyčios komentaro šiuo klausimu. Svarstomos trys galimybės: ingresas įvyks, kaip buvo planuota, arkivyskupas pats pasitrauks, atsisakydamas Varšuvos metropolito sosto, arba jo ingresą atšauks Šventasis Sostas. Kol kas neoficialiai teigiama, kad ceremonijoje nedalyvaus Lenkijos premjeras Jaroslavas Kaczynskis.
Bendradarbiavimas mainais už karjerą
Kaip rašo dienraštis „Rzeczpospolita“, pirmieji arkivyskupo kontaktai su saugumu užsimezgė dar jam studijuojant Liublino Katalikiškajame universitete, 1967 metais. Tuomet prasidėjo gabaus ir ambicingo jaunuolio „operatyvinis dialogas“ su komunistinėmis spectarnybomis. Už smulkias dovanėles seminarijos studentas informavo apie nuotaikas Liublino katalikiškajame universitete, dėstytojų pažiūras ar konfliktus Katalikų bažnyčioje. Už šias „paslaugas“ saugumas esą pažadėjo dvasininkui paramą siekiant mokslinės karjeros. 1973 m. S. Wielgusas, saugumo patariamas, stengėsi ir gavo A.Humbolto stipendiją Miuncheno universitete. Miunchenas pasirinktas neatsitiktinai, nes čia veikė Laisvosios Europos radijas. Dvasininko užduotimi buvo įgauti lenkų emigracijos pasitikėjimą, ir patekti į Laisvosios Europos radijo lenkų redakcijos gretas. Nors to pasiekti nepavyko, bet saugumas ir toliau neatsisakė S. Wielguso „paslaugų“. Žiniasklaida pateikia 1978 m. vasario mėnesį pasirašytą arkivyskupo Wielguso pasižadėjimą esant užsienyje bendradarbiauti su Lenkijos Liaudies Respublikos žvalgybos tarnyba.
Adamo Michniko ir kunigo Rydzyko duetas
Kai apie neaiškią ir įtartiną arkivyskupo S. Wielguso praeitį prieš Kalėdas parašė radikalus dešinysis savaitraštis „Gazeta Polska“, dvasininką nuo „liustratorių“ sutartinai puolė ginti liberali „Gazeta Wyborcza“ ir dėl antisemitizmo bei nacionalizmo prieštaringai vertinamas Marijos radijo (Radio Maryja) direktorius kunigas Rydzykas. Tiek „Gazeta Wyborcza“ redaktorius Adamas Michnikas, tiek kunigas Rydzykas kritikavo „laukinės liustracijos“ apimtus „Gazeta Polska“ žurnalistus, ir tikino, kad tokios publikacijos yra ne kas kita, kaip bažnyčios puolimas ir mirties nuosprendis arkivyskupui.
Nevienodai susidariusią padėtį komentavo ir bažnyčios atstovai. Dalis bažnyčios hierarchų atvirai palaikė arkivyskupą S. Wielgusą, kiti laukė oficialaus laikraštyje pateiktų faktų patvirtinimo arba paneigimo.
Viena yra tikra - kad ir kaip besibaigtų arkivyskupo S. Wielguso byla - liustracijos procesas Lenkijos katalikų bažnyčioje jau prasidėjo, ir niekas negalės jo sustabdyti.
Inkvizitoriai ar tiesos ieškotojai?
Atkakliausias šalininkas pradėti Lenkijos dvasininkų liustraciją yra Nowa Hutoje (Krokuvos priemiestis) dirbantis kunigas Tadeuszas Isakowicz-Zaleski, kurio knyga apie bendradarbiavusius su komunistiniu saugumu kunigus netrukus turi pasirodyti Lenkijos knygų lentynose. Šis dvasininkas, buvęs „Solidarumo“ veikėjas ir streikuojančių darbininkų globėjas, pats savo kailiu patyręs komunistinių saugumo tarnybų žiaurumą, sako, kad Lenkijos Katalikų bažnyčia turi ryžtis liustracijai ir atskleisti pavardes tų dvasininkų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių stojo priešo pusėn. Anot kunigo, tai nepakenks bažnyčios autoritetui, o priešingai, jį sustiprins, nes užkirs kelią vis naujiems galimiems „agentų skandalams“.
Vienas pirmų tokių skandalų, suaudrinusių Lenkijos Bažnyčią, kilo pernai, kai paaiškėjo, kad ilgametis lenkų maldininkų globėjas Romoje, gana artimas popiežiaus Jono Pauliaus II bendradarbis dominikonas Konradas Hejmo buvo komunistinių specialiųjų tarnybų bendradarbis.
Bendradarbiavimu su saugumu kaltinamas ne tik kalniečiams, bet ir turistams gerai žinomas kunigas Miroslavas Drozdekas - opozicijos veikėjas, per karą priglaudęs Lechą Valensą, ir pastatęs Fatimos Marijos bažnyčią kaip padėką už Jono Pauliaus II gyvybės išgelbėjimą.
Dar labiau lenkų visuomenę sukrėtė žinia apie populiaraus kunigo Michalo Czajkowskio bendradarbiavimą su komunistiniu saugumu. Šie faktai bei pačių dvasininkų raginimai paskatino Katalikų bažnyčią pradėti apsivalymo procesą. Buvo įsteigta sielovados komisija „Atmintis ir širdgėla“, kuri turėjo įvertinti bendradarbiavimu su saugumu įtariamų kunigų veiklą. Tačiau šios komisijos darbo rezultatai kol kas visuomenei nėra žinomi.
Liustracija sustiprins Lenkijos Katalikų bažnyčią
Pabrėžtina, kad publikacijų apie įtakingo aukšto rango Lenkijos Katalikų bažnyčios atstovo ryšius su komunistinėmis spectarnybomis autorius negalima kaltinti priešiškumu bažnyčiai. Priešingai, ir konservatyvios minties savaitraštis „Gazeta Polska“, ir dešinysis dienraštis „Rzeczpospolita“ laikomi ypač palankiais bažnyčiai, o dienraštyje paskelbtų faktų apie arkivyskupo agentūrinę praeitį autorius Tomaszas Terlikowskis yra katalikiško savaitraščio „Tygodnik Powszechny“ bendradarbis.
Apžvalgininkų nuomone, dvasininkijos liustracija ir atskleista net labai skausminga tiesa apie pavienius kunigus – saugumo kolaborantus- ne tik nesusilpnins, bet priešingai, sustiprins Lenkijos Katalikų bažnyčią. Visuotinai žinomi faktai apie bažnyčios persekiojimą komunizmo laikotarpiu, daugumos dvasininkų pasiaukojimą ir didvyriškumą liudija, kad Lenkijos Katalikų bažnyčia neturi pagrindo nuogąstauti dėl savo autoriteto. Priešingai, jį gali sumenkinti hierarchų nenoras pažvelgti tiesai į akis, ir atsiskaityti su nešlovingais istorijos puslapiais.
Lenkiją bent iki šiol aplenkė sekuliarėjimo procesai – virš 90 procentų lenkų deklaruoja tikėjimą, taip pat padaugėjo praktikuojančių gretos, o ir kunigystę renkasi vis daugiau jaunuolių.
