Rusijos ir Kinijos spaudžiamos Jungtinės Valstijos sekmadienį pristatė pataisytą JT rezoliucijos projektą dėl griežtesnių sankcijų Pchenjanui, kurį norima nubausti už rugsėjo pradžioje surengtą branduolinį bandymą.
Naujajame rezoliucijos projekte buvo sušvelnintos griežčiausios pirminio dokumento dalys, įskaitant siūlymą nedelsiant paskelbti Pchenjanui naftos embargą – dabar siūlomas laipsniškas jo įvedimas, nurodė diplomatai.
Rezoliucijos tekste, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, sakoma, kad iki šių metų pabaigos bus leidžiama pristatyti iki 500 tūkst. barelių perdirbtos naftos, o nuo sausio bus leidžiama pristatyti 2 mln. barelių perdirbtos naftos.
Žalios naftos atsargų limitai būtų palikti tokie patys, kaip šiuo metu.
Po keturias dienas trukusių derybų su Pekinu ir Maskva taip pat nutarta nebesiūlyti įšaldyti Pchenjano režimo lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) užsienio sąskaitų.
Didžiosios Britanijos ambasadorius Matthew Rycroftas (Metju Raikroftas) sakė, kad atnaujintas rezoliucijos projektas yra „labai stiprus“, ir teigė, kad šiais pokyčiais galbūt siekiama išvengti galimo Rusijos ar Kinijos veto.
Svarbu, „kad visa Saugumo Taryba liktų vieninga“, žurnalistams sakė jis.
Balsavimas įvyks 18 val. vietos (antradienį 1 val. Lietuvos) laiku, o diplomatai neatmeta galimybės, kad artimiausiomis valandomis rezoliucijos projektas gali būti dar pakeistas.
Tekstilės eksporto draudimas
Naujajame rezoliucijos projekte tebėra minimas Vašingtono pasiūlytas tekstilės importo iš Šiaurės Korėjos draudimas. Vis dėlto atsisakyta pasiūlymo visiškai panaikinti išmokas darbuotojams, atvykstantiems į užsienio šalis iš Šiaurės Korėjos.
Šalys, išdavusios Šiaurės Korėjos piliečiams darbo leidimus, yra prašomos pranešti JT savo įdarbintų asmenų skaičių ir informuoti, kada baigiasi jų darbo sutartys.
Naujajame projekte taip pat sušvelninta pozicija priverstinio laivų, galimai gabenančių JT uždraustų krovinių, patikrinimo klausimu. Be to, nebesiūloma įšaldyti valstybinių Šiaurės Korėjos oro linijų „Air Koryo“ sąskaitų.
Rezoliucijos projekte numatoma, kad į juodąjį sąrašą bus įtrauktos trys Pchenjano agentūros bei vienas aukšto rango pareigūnas Pak Yong Sikas (Pak Jong Sikas), atsakingas už šalies raketų pramonę.
Be kita ko, Rusijos ir Kinijos prašymu į rezoliucijos projektą buvo įtrauktas pareiškimas, kad JT remia pastangas išspręsti krizę dialogo būdu ir pabrėžiamas poreikis „užtikrinti patvarų stabilumą Šiaurės Rytų Azijoje“.
Veto teisę turinčios nuolatinės Saugumo Tarybos narės Britanija ir Prancūzija savo ruožtu išreiškė tvirtą palaikymą Vašingtono pasiūlymui dėl sankcijų.
Tuo tarpu artima Pchenjano sąjungininkė Kinija bei Rusija aiškiai nėra išdėsčiusios savo pozicijos, ar pritars naujosioms sankcijoms.
Ekonominis spaudimas
„Po glaudžių konsultacijų su amerikiečiais aiškiai pasakėme, kad naftos elementas turi būti įtrauktas į sankcijas“, – žurnalistams sakė Pietų Korėjos užsienio reikalų ministrė Kang Kyung-wha (Kang Kjung-va).
Nepaisant, koks galutinis tekstas bus patvirtintas, ji sakė tikinti, kad tai „turės svarbių padarinių didesniam ekonominiam spaudimui Šiaurės Korėjai“.
JAV Energetikos informacijos administracija (EIA) teigė, kad Pchenjanas kasdien importuoja apie 10 tūkst. barelių žalios naftos; beveik visą šį kiekį ji įsiveža iš Kinijos.
Tarptautinės prekybos centro duomenimis, pernai Pchenjanas importavo iš Kinijos perdirbtos naftos produktų, tarp jų ir įprastų bei aviacinių degalų, už 115 mln. dolerių (per 96 mln. eurų). Dar 1,7 mln. dolerių (per 1,4 mln. eurų) vertės naftos produktų Pchenjanas gavo iš Rusijos.
Vašingtonas neatmetė galimybės, kad, sprendžiant krizę, prieš Pchenjaną gali būti panaudota ir karinė jėga, ir pagrasino nutraukti ekonominius ryšius su šalimis, kurios tęs prekybą su Šiaurės Korėja. Apie 90 proc. Pchenjano prekybos sandorių įvyksta su Kinija.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas (Geng Šuangas) žurnalistams sakė, kad Pekinas „pritaria papildomam reagavimui ir būtinoms JT Saugumo Tarybos priemonėms“ dėl Šiaurės Korėjos įvykdyto branduolinio bandymo.
Tčiau jis neatskleidė, ar Kinija prisidėjo prie JT rezoliucijos projekto pasiūlymų sušvelninimo. Jis sakė tebesitikintis, kad galutinis sprendimas bus priimtas „remiantis išsamiomis konsultacijomis ir kompromisu“.
„JAV brangiai sumokės“
Pirmadienį ryte išplatintame pareiškime Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad atidžiai stebi JAV veiksmus, ir įspėjo esanti „pasiruošusi ir pasiryžusi“ atsakyti į sankcijas savomis priemonėmis.
Pchenjanas tvirtina esąs priverstas tęsti raketų ir branduolinius bandymus, nes jam reikalinga patikima branduolinio atgrasymo priemonė prieš JAV agresiją.
Jei Vašingtonas „sukurps nelegalią ir neteisėtą „rezoliuciją“ dėl griežtesnių sankcijų, KLDR (Šiaurės Korėja) užtikrins, kad JAV brangiai už tai sumokėtų“, sakoma pranešime, kurį išplatino oficialioji naujienų agentūra KCNA.
„Būsimos priemonės, kurių imsis KLDR, sukels JAV didžiausią skausmą ir kančias, kokias ji tik yra patyrusi per savo istoriją“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija.
„Pasaulis pamatys, kaip KLDR išdresiruos JAV gangsterius virtine tokių griežtų veiksmų, kokių jie nėra patyrę“, – sakoma pranešime.
Po pirmojo Šiaurės Korėjos branduolinio bandymo 2006 metais JT įvedė jau septynis sankcijų Pchenjanui paketus, bet šis nuolat rasdavo būdų apeiti šias priemones.
Pastaruoju metu Pchenjanas išbandė nemažai balistinių raketų, kurios, ekspertų teigimu, gali pasiekti JAV žemyninę teritoriją, o rugsėjo pradžioje surengė savo šeštą branduolinį bandymą. Šiaurės Korėja nurodė sėkmingai išbandžiusi vandenilinę bombą, kurią gali nešti raketa.
