„Levada centr“ direktorius Denisas Volkovas mano, kad Rusijos apklausomis negalima pasitikėti: prasidėjus karui, žmonės, ypač Putino oponentai, atsisakinėja dalyvauti apklausose ir atsakinėti į klausimus apie karą. O jei žmonės ir atsakydavo, tai dažniausiai ne tai, ką iš tikrųjų galvoja.
Atsakydamas į kaltinimus, kad sociologai paprasčiausiai negali parodyti rezultatų su žemesniais reitingais „Levada centr“ sociokultūrinių tyrimų skyriaus vadovas Aleksejus Levinsonas sakė, kad kol kas valdžia juos toleruoja, nes rezultatai tenkina.
„Kol valdžia bus patenkinta gaunamais aukštais nuoširdžiais reitingais, tol mus toleruos. Jeigu tai baigsis, nemanau, kad ilgai išsilaikysime“, – sakė jis.
Kol vyksta tokios diskusijos, viešųjų nuomonių apklausos ir toliau fiksuoja, kad V. Putinas sulaukia plataus rusų palaikymo.
Pavyzdžiui, „Levada centr“ duomenimis, šiemet V. Putino veiklai iš esmės pritarė 85-87 proc. gyventojų (apklausa atliekama kas mėnesį).
Vis dėlto, keturi JAV mokslininkai sugalvojo būdą kaip priartėti prie atsakymo į klausimą: ar tiesa, kad socialinių apklausų rezultatus smarkiai iškreipia baimė pateikti neteisingą atsakymą? Jų tyrimas pavadintas: „Vladimiro Putino populiarumas: ar jis (vis dar) tikras?“.
Socialinis eksperimentas
Mokslininkai eksperimentą atliko dar 2015 m. sausio mėn. Jie taikė metodą, kuris dažnai naudojamas tiriant žmonių reakcijas į jautrias temas. Atrinkti respondentai buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes. Pirmajai, kontrolinei grupei, pateikiamas trijų politinių veikėjų sąrašas. Antrajai, tiriamajai grupei, pateikiamas tas pats sąrašas, bet prie jo pridedamas V. Putinas.
Kiekvienos grupės žmonėms užduodamas klausimas, kiek politikų iš sąrašo jie palaiko. Atsakymą respondentai turėjo pateikti sužymėdami palaikomus politikus nuo nulio iki trijų ar keturių (priklausomai nuo grupės).
Tam, kad žmonės nejaustų rizikos, apklausoje nebuvo reikalaujama nurodyti konkrečių pavardžių.
Sąraše buvo Genadijus Ziuganovas, Sergejus Mironovas ir tuo metu dar gyvas Vladimiras Žirinovskis.
Kontrolinės grupės atsakymų vidurkis buvo 1,11, o tiriamosios grupės – 1,92.
Tai reiškia, kad V. Putino įtraukimas į sąrašą vidutiniškai pridėjo 0,81. Kitaip tariant, jo palaikymo lygį galima įvertinti 81 proc. Tai yra maždaug 5 procentais mažiau nei tuo metu jam skyrė viešosios nuomonės apklausos.
Tyrimo autoriai nerimauja, kad politikų nepopuliarumas Rusijoje galėjo turėti įtakos eksperimento rezultatams, tačiau jie neranda beveik jokių įrodymų, kad šis veiksnys turėjo didelės įtakos rezultatams.
Tuomet 2015 m. jie surengė panašų eksperimentą, pakeisdami lyderių sąrašus į XX a. šalies vadovus: Josifą Staliną, Leonidą Brežnevą ir Borisą Jelciną.
Rezultatas buvo maždaug toks pat: V. Putino reitingas – 79 proc. Jis yra mažesnis už praeitos apklausos rezultatą, bet vis tiek išlieka pakankamai aukštas.
Palaikymas sumažėja, kai didėja sąrašas
Sociologai prieš 10 metų atrado įdomybę: į sąrašą įtraukus dar vieną figūrą, rezultatas sumažėja.
Tai susiję ne su tuo, kas konkrečiai yra pridedamas, o su tuo, kad sąrašas didėja, todėl palaikymas tampa vis mažesnis. Vyksta savotiška apklausos rezultato defliacija: kuo ilgesnis sąrašas, tuo rezultatas mažesnis.
Tam, kad pavyktų išsiaiškinti sumažėjusio palaikymo priežastį, buvo atliktas dar vienas eksperimentas, kurį tyrimo autoriai lygina su placebo efektu. Jame nėra nei V. Putino, nei jokių kitų Rusijos politikų.
Į sarašą buvo įtraukti Aliaksandras Lukašenka, Angela Merkel ir Nelsonas Mandela, o į tiriamąją grupę buvo pridėtas Fidelio Castro vardas.
2015 m. į tiesioginį klausimą 60 proc. respondentų atsakė, kad palaiko jo veiklą.
Tyrimai prieš karą
Prie šios temos tyrėjai grįžo 2020 m. pabaigoje, kai V. Putino populiarumo reitingas siekė apie 65 proc. Tačiau padėtis šalyje buvo itin stipriai pasikeitusi: buvo apnuodytas Aleksejus Navalnas, todėl didelę dalį šalies teritorijos apėmė protestų banga.
Protestuotojai buvo išvaikyti pasitelkus žiaurias priemones. Represijos didėjo, o kartu su jomis augo ir rizika palaikyti opoziciją.
Tuomet sociologai atliko keturis eksperimentus: 2020 m. lapkritį ir 2021 m. vasarį, kovą ir birželį.
Eksperimentuose V. Putino palaikymo nuokrypis stipriai išaugo ir skirtingose apklausose svyravo nuo 9 iki 23 proc.
Taip pat, tyrimai parodė, kad F. Castro ir L. Brežnevo atveju palaikymas sumažėjo apie 22 proc.
Be jų, mokslininkai vadinamajame „placebo efekto“ eksperimente panaudojo ir 2018 m. prezidento rinkimų antrosios vietos laimėtoją Pavelą Grudininą.
Šiems eksperimentams buvo naudojami du sąrašai: šiuolaikinių politikų, V. Putino ir visuomenės veikėjų – Nikitos Michalkovo, Ksenijos Sobčak ir A. Grudinino.
Nustatyta, jog „defliacija“ eksperimente buvo daug mažesnė – 12 proc. Tai galima paaiškinti tuo, kad žmonės vis dar bijojo sąžiningai atsakyti sociologams, kad palaiko P. Grudininą, tačiau kartu tai rodo, kad eksperimentai veikia.
Tačiau, pavyzdžiui, 2021 m. vasario-kovo mėn. klausimas apie paramą A. Navalno veiklai nebuvo politiškai jautrus ir žmonės nebijojo į jį sąžiningai atsakyti.
Apklausos prasidėjus karui
Siekdami tiksliau įvertinti V. Putino palaikymo sumažėjimą, 2022 m. birželį mokslininkai atliko dar vieną eksperimentą. Kontrolinei grupei buvo pateiktas sąrašas su trimis paprastais teiginiais – „Galiu įvardyti JT generalinį sekretorių“; „Bent kartą per savaitę žiūriu televiziją‚ YouTube ar internetinius kino filmus“ ir „Turiu pažįstamą, kuris buvo Kuboje“. Taip pat prie neutralių klausimų buvo pridėtas ir klausimas „Pritariu Fidelio Castro veiklai“.
Panašūs teiginiai buvo pateikti ir tiriamajai grupei – „Paprastai per savaitę perskaitau daugiau nei vieną laikraštį arba žurnalą“; „Galiu įvardyti Konstitucinio Teismo pirmininką“; „Esu patenkintas savo pajamomis“ ir papildomas teiginys – „Pritariu Vladimiro Putino veiklai“.
Neatitikimas tarp tiesioginės apklausos ir „placebo“ sąrašų: su politikais – 14 procentinių punktų (pp) ir 31 pp su neutraliais teiginiais. Putino populiarumo tyrimo atveju skirtumas buvo 21 procentinis punktas ir 29 pp su neutraliais teiginiais.
Ekspertų teigimu, neatitikimai buvo didesni sąrašuose su neutraliais teiginiais, o tai rodo, kad jie atsirado ne vien dėl sąrašuose esančių politikų įvardijimo.
2022 m. birželio mėn. rezultatai parodė, kad tiesiogiai apklausti 84 proc. eksperimento dalyvių palaikė Rusijos prezidentą.
Tyrimo autoriai daro išvadą, kad V. Putino apklausose deklaruojamas palaikymas atrodo artimas tikrovei.
Jie daro išlygą, kad negali to teigti vienareikšmiškai, tačiau mano, kad jų „defliacijos“ prielaida yra patikimesnė už tas, kuriomis remiamasi įprastose apklausose Rusijoje.
Net jei rusai ir iš baimės nemeluoja, Putinas gali būti populiarus tik dėl propagandos poveikio
Margarita Zavadskaja, Suomijos tarptautinių santykių instituto vyresnioji tyrėja teigia, jog apklausos, kuriose naudojami sąrašų eksperimentai, dabar gana populiarios, nes taip galima gauti duomenų neverčiant žmonių atsakyti į jautrius klausimus.
Pabrėžiama, kad šis metodas dažnai naudojamas smurto ar kitų nusikaltimų aukų tyrimuose.
Ji mano, kad eksperimentai leidžia daryti išvadą, jog tikrasis palaikymas yra toks, kokį praneša Levados centras.
„Mes taip pat nematome masinio klastojimo: patys atliekame apklausas (telefonu ir internetu), ir mūsų rezultatai paprastai tik šiek tiek skiriasi nuo tyrimų vertinimų. Tačiau tokių eksperimentų rezultatais reikėtų naudotis labai atsargiai, ypač autoritariniuose režimuose – tai pabrėžia visi tyrėjai“, – aiškino M. Zavadskaja.
Mokslininkė pažymėjo, kad net jei rusai nemeluoja ir palaiko Putiną, tai susiję ne su nuoširdžia meile jam, o su vadinamąja endogenine parama.
„Kas tai yra? Autokratijos, kurių lyderiai yra populiarūs, paprastai išlieka ilgiau, todėl mokslininkai aktyviai tyrinėja veiksnius, darančius įtaką autoritarinių lyderių populiarumui. Gali būti, kad nedemokratiniuose režimuose pati informacija apie tai, koks populiarus yra lyderis, turi įtakos jo palaikymo lygiui.
Norėdami tai patikrinti, mokslininkai tyrė palaikymo eksperimentus (jie grindžiami tuo, kad to paties teiginio suvokimas gali skirtis priklausomai nuo to, kaip jis suformuluotas), įterptus į keturias neseniai Rusijoje atliktas apklausas. Nustatyta, kad neigiama informacija apie Rusijos prezidento populiarumą mažina jo palaikymą, o teigiama informacija įtakos neturėjo. Taigi, palaikymo ir sąrašo eksperimentų deriniai rodo, kad rusai tiesiog linksta prie daugumos nuomonės. Ją sėkmingai konstruoja propaganda. Vos tik subyrės įsitikinimas, kad Putiną palaiko dauguma, galima tikėtis nuotaikų kaitos pagal „informacinių kaskadų“ principą“, – aiškino M. Zavadskaja.
„Klausti Rusijoje žmonių, ar jie palaiko carą yra beprasmiška“
Vis dėlto, Grigorijus Judinas, Maskvos aukštosios socialinių ir ekonominių mokslų profesorius mano, jog apklausos, įskaitant šiame tyrime naudotą sąrašų apklausos modelį, neturėtų būti naudojamos kaip liaudies nuomonės atspindys – klausimas „kiek iš tikrųjų žmonių palaiko V. Putiną“, pasak jo, jis yra beprasmis.
„Dabar Rusijoje galioja plebiscitarinis režimas, kai klausimas apie carą suvokiamas ne neutraliai, o kaip prašymas rituališkai pademonstruoti ištikimybę. Apklausos neturėtų būti naudojamos kaip plebiscitas – klausimas „kiek iš tikrųjų palaikomas caras“ yra beprasmis“, – „Važnyje istoriji“ cituojamas profesorius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
