V. Putinas, turėdamas mažiau išteklių, sugebėjo greičiau susiorientuoti už Vakarus. BRICS aukščiausiojo lygio susitikimas nebuvo kasdienis įvykis ar tik proga nusifotografuoti lyderiams kartu. Tai konkreti, labai apčiuopiama V. Putino diplomatijos sėkmė trečiaisiais karo metais.
Kelionės į tokį renginį 2024 m. ne tik visiškai sugriauna mitą apie Rusijos izoliaciją, bet ir parodo, kad Vakarų naratyvas besivystančio pasaulio elitui yra neįtikinantis ir nepatrauklus.
Rusijos partneriai
Ideologiniu požiūriu V. Putinas kol kas didele persvara laimi šį karą besivystančiame pasaulyje. Daugelio besivystančių šalių elitas paprasčiausiai laukė progos pasinaudoti kokia nors antivakarietiška idėja.
Net jei jie tiesiogiai nepadeda Rusijai ginklų tiekimu – jie užmerks akis prieš importo apėjimo į savo teritoriją sistemas ir pirks rusiškus išteklius, kurių V. Putinui pakanka skirti karo reikmėms.
V. Putinui pavyko sutelkti daugiau išteklių nei visai Vakarų koalicijai. Nors Ukrainai buvo duota pinigų, ginklų ir amunicijos, o BRICS oficialiai Rusijai nedavė nieko. Tačiau Indijos, Kinijos ir arabų susitarimas tam tikru formatu tęsti prekybą su Rusija yra daug reikšmingesnė pagalba nei visa karinė ginkluotė kartu sudėjus – tai leido Rusijai tęsti karą.
V. Putinas taip pat sugebėjo į Rusijos kariuomenę pritraukti 12 000 karių iš Šiaurės Korėjos ir per labai ribotą laiką prie Rusijos gynybos pramonės prisijungė Irano ir Šiaurės Korėjos karinis kompleksas.
Rusija liko tokia pati kaip ir anksčiau
Nors daugelis prognozavo, jog Rusijos ekonomika greitu metu susidurs su sunkumais, vis dėlto, V. Putinas laimi šį karą ekonominiu požiūriu. Dvejus su puse metų V. Putinas kariavo karą prieš pasaulinę finansų sistemą, pagrindinius mokslo ir technologijų pažangos centrus ir pagrindinius prekybos partnerius, tačiau Rusijos ekonomika vis dar išlieka daugiau ar mažiau stabili.
Žmonės, kurie vyksta į Rusiją teigia, jog šalyje niekas nepasikeitė, viskas veikia geriau nei anksčiau. Visa tai savaime yra galingas signalas pasaulio Pietų elitui, provokuojantis keisti mąstymo paradigmą.
Visos ne Vakarų šalys patikėjo Kremliaus idėja, kad Ukrainoje V. Putinas iš tikrųjų kariauja su Vakarais, o ne su Ukraina. Iki Rusijos ir Ukrainos karo nebuvo sėkmingų pavyzdžių, kai ne Vakarų šalys kariniu būdu konfrontuoja su Vakarų valstybėmis, neskaitant Afganistano, kuris turi labai specifinę istoriją.
O dabar Indijos, Brazilijos, Kinijos, Pietų Afrikos Respublikos ir arabų šalių elitas pamatė, kad įmanoma išgyventi konfrontacijoje su Vakarais, net ir turint ribotą paramą.