Nežiūrint daugybės protesto demonstracijų, 48 valandų nacionalinio streiko ir riaušių Atėnų Syntagma aikštėje prie Parlamento rūmų, Graikijos parlamentarai nusprendė paklusti Europos Sąjungos reikalavimams ir dar kartą pabandyti išgelbėti šalį nuo bankroto. Po antro balsavimo birželio 30 dieną balsų dauguma (155 prieš 136) buvo priimtas naujas šalies sugriežtintos ekonomikos paketas, kuriuo siekiama sumažinti 40 mlrd. eurų nacionalinę skolą.
Nors Europos Sąjunga ir Graikijos investuotojai po balsavimo atsikvėpė lengviau, daugelis ekonomistų yra įsitikinę, kad netrukus ne tik silpnos Europos ekonominės šalys bankrutuos, bet ir visa Europos Sąjunga gali iširti.Prieš metus atsiradus realiai grėsmei bankrutuoti pirmajai Europos Sąjungos (ES) valstybei Graikijai, buvo nuspręsta iš Europos Centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) jai suteikti 110 mlrd. eurų finansinę pagalbą. Ji buvo numatyta išmokėti penkiais etapais. Likus paskutiniam išmokėjimui (12 mlrd. eurų) TVF pareiškė jo neduosiąs, jeigu ES nepaskirs Graikijai papildomos finansinės pagalbos, nes Graikija, per metus, kai sprendžiamos ekonominės problemos, nepadarė reikiamo progreso.
Savo ruožtu Graikija pranešė, kad šių metų liepos 15 d. ji bus priversta paskelbti nacionalinį bankrotą, jeigu negaus jai paskirtos paskolos, kadangi tą dieną ji neturės lėšų sumokėti 2,4 mlrd. eurų palūkanų. Europa Graikijai pažadėjo dar kartą padėti, jeigu bus priimtas griežtas ekonominių reformų paketas bei atsisakyta tam tikro šalies suverenumo. Graikijai buvo duota suprasti, jog nuo šio sprendimo priklausys ne tik Graikijos, bet ir visos Europos Sąjungos likimas, kadangi bent vienos šalies bankrotas gali pakenkti visai sąjungai ir netgi sukelti pasaulinę ekonominę suirutę. Iškilus tokiai atsakomybei, Graikijos parlamentarams nebeliko nieko kito, kaip paklusti ES reikalavimams. Graikija įsipareigojo pakelti mokesčius organizacijoms ir šalies gyventojams, sumažinti valstybines išlaidas bei pravesti plataus masto valstybinių objektų privatizaciją.
Tačiau vyriausybės numatytos priemonės visiškai nepatiko Graikijos gyventojams, ant kurių pečių krito visas finansinis svoris dėl klaidų, kurias padarė vyriausybė bei bankai. Visiems buvo aišku, kad mažinant vyriausybines išlaidas neišvengiamai bus mažinamas valstybinių darbuotojų skaičius, t.y. - didės nedarbas. Buvo numatyta šalies milijonieriams bei užsienio investuotojams parduoti valstybinių objektų - uostų, kelių, tiltų ir t.t. - už 50 mlrd. eurų ir taip išparduoti šaliai, o kartu ir jos žmonėms priklausantį turtą.
Kai kurie tokių drastiškų priemonių kritikai piktinasi, kad ECB ir TVF įsigis pusę Graikijos net neišleidusios lėšų pinigų spausdinimui - šiems bankams pakaks tik kompiuteryje įspausti skaičius, kurie atitiks paskolos dydį. Tokiose paskolų operacijose, kokias šiandien vykdo bankai, realūs pinigai dažnai neegzistuoja, viskas vyksta skaitmeniniu būdu. Kritikų nuomone - tai akivaizdus suverenios valstybės apiplėšimas. Todėl kol kas paprasti Graikijos gyventojai protestuoja ir nežada pasitraukti iš Syntagma aikštės. Jų reikalavimai - atsisakyti narystės Europos Sąjungoje. O sąlygos tam - visiškai realios, mat penktasis (paskutinis) prieš metus suteiktos finansinės pagalbos išmokėjimas (12 mlrd. eurų) Graikijos bankrotą atitolins tik dviem mėnesiams, po kurių Europos Sąjunga pažadėjo svarstyti antros finansinės pagalbos klausimą.
Kodėl Europa būtinai stengiasi išgelbėti Graikiją?
Kai kurie ekonomistai teigia, kad Graikijai daug geriau būtų bankrutuoti, atsisakyti euro ir grįžti prie savo senos valiutos - drachmos. Nuo to šaliai būtų tik geriau. Kad tai nėra tragedija, jie nurodo pavyzdžiais apie 2001 m. Argentinos ir 2008 m. Islandijos valstybių paskelbtus nacionalinius bankrotus, po kurių nė viena šalis nepražuvo, bet atvirkščiai - jų ekonomikos pradėjo sparčiai atsigauti.
Tačiau Graikijos pasitraukimas iš euro zonos būtų nepaprastai kenksmingas Prancūzijos bei Vokietijos bankams, taip pat ir daugeliui kitų bankų, įskaitant ir JAV. Europos centrinis bankas pareiškė apie riziką, sunkumus bei dideles teisines komplikacijas tuo atveju, jei kuri nors euro zonai priklausanti valstybė nutartų atsisakyti euro ir sugrįžti prie savo anksčiau turėtos valiutos. Iki šiol nė viena valstybė nėra atsisakiusi euro, todėl tai būtų pavojingas posūkis į nežinomybę, nes nėra nuostatų, reglamentuojančių euro zonos valstybių narių pasitraukimą. Blogiausia, kad Graikijos pasitraukimas prodytų pavyzdį ir kitoms valstybėms. Tokias mintis išreiškė Prancūzijos ir Vokietijos finansų lyderiai, įspėdami, jog euro žlugimas turėtų lemtingas pasekmes visai Europai.
Siekdamas užsitikrinti ES palankumą, Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos pareiškė, kad Graikijos išgelbėjimas nuo bankroto yra gyvybiškai svarbus ne tik šaliai, bet visai euro zonai bei pasaulio ekonomikai.
Graikija nėra vienintelė ant bankroto ribos balansuojanti ES valstybė
Europos Sąjungai šiuo metu priklauso 27 šalys, tačiau vieningą piniginį vienetą - eurą kol kas naudoja tik 17 valstybių. Euro zonai nepriklauso tokios valstybės, kaip Anglija, Norvegija, Švedija, Lenkija, Lietuva, Latvija ir kitos (Estija eurą įsivedė šių metų sausio 1 d. ir jau priklauso euro zonai). Ekonomiškai stipriausios euro zonos šalys yra Vokietija, Prancūzija, Suomija ir dar keletas kitų. Viena ekonomiškai nestabili Graikija šioms valstybėms nebūtų labai didelė problema. Tačiau ekonomistai dažnai mini net 5 valstybes, vadinamąsias PIIGS (angl. Portugal, Ireland, Italy, Greece, Spain) valstybes, kurių ekonominė padėtis ir nacionalinės skolos kelia didelį nerimą. Blogas euro zonos prognozes patvirtina pernai lapkričio mėn. 85 mlrd. eurų paskolos išsiprašiusi Airija bei prieš kelis mėnesius subsidijų paprašiusi Portugalija.
ES yra sukūrusi Europos finansinio stabilumo bazę (European Financial Stability Facility), kuri šiuo metu turi apie 440 mlrd. eurų fondą. Šios sumos kurį laiką gali užtekti nedidelėms valstybėms finansuoti, tačiau didesnių valstybių, tokių kaip Ispanija ar Italija, nuo bankroto išgelbėti tikrai nepavyktų. Kai kurie specialistai teigia, jog Ispanija yra per didelė, kad sugriūtų (too big to fail), ir kalbos apie Europos Sąjungos iširimą nėra pagrįstos. Pavyzdžiui, tvirtinama, jog Ispanija niekada nepraras investuotojų susidomėjimo, nes yra viena šilčiausių ir draugiškiausių Europos Sąjungos šalių. Šioje šalyje neišvengiamai turi didėti turistų srautas ir elitinių būstų statyba. Tačiau skeptikai primena, kad panašiai buvo teigiama apie JAV finansines korporacijas, pavyzdžiui, „Lehman Brothers„, „Fannie Mac“ ir „Freddie Mac", iš kurių pirmoji bankrutavo, o kitas dvi išgelbėjo vyriausybė jas perimdama savo žinion. Todėl garantijos dėl Ispanijos ar Italijos bankroto negalimumo taip pat nėra.
Didėja Europos Sąjungos ateitimi abejojančiųjų skaičius
Nors ES vadovai žūtbūt stengiasi išsaugoti savo sąjungą, egzistuoja nemaža požymių, rodančių artėjantį euro zonos žlugimą. Visų pirma daugelis mano, kad anksčiau ar vėliau tiek Graikijos vadovybė, tiek tarptautiniai kreditoriai supras, jog laimėti kovą dėl Graikijos yra neįmanoma, ir ji pagaliau paliks euro zoną. Kita vertus, ekonomikos augimas yra labai lėtas ir kitose PIIGS šalyse - Portugalijoje, Ispanijoje, Airijoje bei Italijoje. Griežti finansiniai suvaržymai jose, menkas eksporto augimas ir ekonomiškai stipresnių valstybių nenoras finansuoti „atsilikėlių" tik sustiprina euro zonos žlugimo galimybę. Ekonomikos ir verslo tyrimų centras neseniai pareiškė, kad euro zona gali žlugti labai greitai - per 2-5 metus.
Visuomenės apklausos dėl Europos Sąjungos taip pat rodo, kad dauguma europiečių laukia jos iširimo. Jiems netikėtai pritarė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor's„ (S&P). Kaip teigia finansinis dienraštis „The Wall Street Journal“ straipsnyje „S&P Says Bank Plan Opens Door to Default", ši agentūra pareiškė, kad Graikija greičiausiai bus priversta bankrutuoti. Prancūzijos bankai, kurie yra didžiausi Graikijos skolintojai, deda pastangas, kad privatūs investuotojai, investavę į 30 metų Graikijos valstybines obligacijas, kurie baigiasi 2011-2014 metais, neatsiimtų pinigų, bet pervestų juos į naujas Graikijos valstybines obligacijas. Ši suma sudarytų 30 mlrd. eurų, todėl žymiai sustiprintų ES pastangas išgelbėti Graikiją nuo bankroto. Deja, bet koks Graikijos skolos reitingo sumažinimas atbaidytų investuotojus nuo tokio žingsnio.
Tačiau S&P ketina Graikijos skolos reitingus sumažinti, niekais paversdama Prancūzijos bankininkų pastangas ir priartindama Graikiją prie neišvengiamo bankroto. Europos centrinis bankas pagrasino, kad bankroto atveju nepriims graikų beverčių valstybinės skolos vertybinių popierių, tuo visiškai sužlugdydamas visą Graikijos bankų sistemą. Ši savo ruožtu su savimi žemyn nutemptų visus pasaulio bankus, tarp jų ir JAV, kurie tiesiogiai ar per kitus bankus į Graikiją yra investavę žymias pinigų sumas, teigia finansinė agentūra „Minyanville„ straipsnyje „Eurozone Watch: Ratings Agencies Rule Out Rollovers in Greek Bailout II“. Jame sakoma, kad, nežiūrint visų pastangų, netgi jeigu ir bus suteikta antra finansinė pagalba, Graikijos ateitis yra labai miglota. Didėjanti infliacija ne tik Graikijoje, bet ir visoje Europoje, gamybos lėtėjimas ir bendra ekonomikos augimo stagnacija nieko gero Graikijai, o kartu ir visai euro zonai nežada.
Tai nieko gero nežada net ir eiliniams amerikiečiams. Kaip teigia nepriklausomas finansų analitikas Martin Weiss, PhD, įvairūs JAV valiutos fondai, kuriuose apie 50 mln. amerikiečių laiko 1,6 trilijono dolerių, pusę šios sumos yra investavę į Europos bankus. Graikijos bankroto atveju daugelis šių Europos bankų nesugebės grąžinti į juos investuotų pinigų.
Tokiu atveju šių JAV fondų dolerio vertė gali kristi žemiau $1 vertės, dėl ko nukentės eiliniai amerikiečiai. Be to, ne vienas ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad Graikijos problemos yra pavyzdys, kas netolimoje ateityje laukia JAV ir kitų skolose paskendusių valstybių. Pavyzdžiui, Graikijos skola šiuo metu sudaro apie 150 proc. bendrojo vidaus produkto (angl. GDP - Gross domestic product), kai tuo tarpu JAV beveik priartėjo prie 100 proc. ($14,3 tril. valstybinė skola - $14,6 tril. GDP). Įdomu, kad 2005 m. JAV skola tebuvo apie 50 proc. GDP. Ekonomistai baiminasi, kad nesiimant ryžtingų ekonominių permainų ir tokiu tempu toliau brendant į skolas JAV Graikijos padėtyje atsidurs labai greitai - 2015-2016 metais.
Pagal užsienio spaudą parengė Audronė SIMANONYTĖ
