Šeštadienį V. Putinas pareiškė, kad su autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aliaksandu Lukašenka susitarė dėl branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje.
Jis taip pat pareiškė, kad iki 2023-ųjų pabaigos šalyje bus pagaminta daugiau kaip 1 500 tankų.
Amerikiečių ekspertai mano, kad V. Putinas pervertina galimybes mobilizuoti karinį-pramoninį kompleksą ir siekia sudaryti klaidingą įspūdį, kad tolesnis pasipriešinimas ir Vakarų parama Ukrainai yra nenaudingi.
V. Putinas teigia, kad Vakarai neva turės aukoti civilinius projektus, kad padidintų karinę gamybą. Vis dėlto ISW mano, kad tokie teiginiai yra nepagrįsti, nes JAV BVP yra net 10 kartų didesnis nei Rusijos, o Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos ekonomikos kartu sudėjus yra beveik penkis kartus didesnės nei Rusijos.
Apžvalgininkai sutinka, kad JAV ir jų sąjungininkės turi intensyviai apsvarstyti, kaip leisti lėšas, reikalingas Ukrainai paremti, tačiau, anot ISW, pasirinkimai nėra sunkesni nei Rusijos.
Kaip teigiama naujausioje ataskaitoje, išteklių ir pramonės pajėgumų pusiausvyra yra palanki Vakarams, o Rusijos kariniai ir pramoniniai pajėgumai yra beviltiškai menkesni už Vakarų pajėgumus.
ISW nuomone, V. Putinas bando įtikinti Vakarus nukreipti mažiau savo pajėgumų Ukrainai paremti, klaidingai įtikinėdamas, kad jie negali prilygti Rusijai. Nors būtent Rusijai gali tekti pereiti prie karo meto ekonomikos, kad galėtų palaikyti operacijas Ukrainoje, o Vakarai gali ir toliau remti Ukrainą neperkeldami savo ekonomikos į karo meto ekonomiką, teigia ekspertai.
Analitikų teigimu, Rusijos tankų gaminimo pajėgumai taip pat yra kur kas menkesni, nei bando įteigti V. Putinas.
Vienintelė tankų gamintoja „Uralvagonzavod“ per mėnesį pagamina tik 20 tankų. Tokiais tempais pasiekti V. Putino tikslą prireiks ne metų, o daugiau nei šešerių metų, o „Uralvagonzavod“ vargu ar sugebės greitai padidinti tempą, teigia ISW analitikai.
V. Putino komentarai yra „informacinė operacija“, kuria siekiama atgaivinti galingos sovietų karinės pramonės aurą. Jo žodžiai neatspindi Rusijos realijų ir neatitinka Rusijos bei Vakarų ekonominės galios ir karinio-pramoninio potencialo pusiausvyros, sako ekspertai.
Institutas taip pat „informacine operacija“ vadina V. Putino planus iki liepos 1 d. dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje kaip atsaką į Didžiosios Britanijos sprendimą siųsti nusodrinto urano amuniciją į Ukrainą.
ISW pastebėjimu, V. Putinas vengia rizikuoti ir nuolat grasina panaudoti branduolinius ginklus, tačiau iš tikrųjų neketina to įgyvendinti. Tikslas tas pats – palaužti Vakarų ryžtą. Jų nuomone, dislokuodamas branduolinius ginklus Baltarusijoje, V. Putinas dar kartą bando pasinaudoti branduolinės eskalacijos baime.
