Apie tai apžvalgoje rašo BBC.
Vėlai vakare paskelbtas pareiškimas, padarytas per nacionalinę televiziją 23:00 vietos laiku, privertė piliečius iš karto pagalvoti, kad tai gali būti susiję su Šiaurės Korėja arba kritiniu nacionalinio saugumo klausimu, pavyzdžiui, terorizmo aktu ar perversmu.
Tačiau gana greitai paaiškėjo, kad Yoonas Suk Yeolas padarė šį drastišką žingsnį reaguodamas į daugybę politinių įvykių.
Anksčiau šiais metais praradusi parlamento kontrolę, jo vyriausybė kovojo su virtine opozicijos įstatymų projektų ir pasiūlymų, kuriais buvo siekiama pakenkti jo valdymui.
Politikos stebėtojai sako, kad dabar jis buvo priverstas remtis karo padėtimi – laikinu kariuomenės valdymu – kaip nedemokratine taktika, siekiant atremti politinius išpuolius.
Koks buvo skubus atsakas?
Opozicijos lyderiai antradienį iš karto pasmerkė šį žingsnį kaip prieštaraujantį konstitucijai.
Pagrindinis Pietų Korėjos opozicinės partijos lyderis Lee Jae Myungas paragino savo partijos parlamentarus antradienio vakarą susirinkti į parlamentą ir balsuoti prieš karo padėtį.
Tačiau Seule tuo metu jau buvo ant kojų sukeltos policijos ir kariuomenės pajėgos, kad blokuotų patekimą į parlamentą.
Demonstrantai netruko suskubti prie parlamento pastato, protestuodami ir skanduodami „Jokių karo įstatymų!“. Čia jie susirėmė su pastatą saugančiomis policijos pajėgomis.
Kiek reikšminga yra karo padėtis?
Karo padėtis yra laikinas karinių institucijų valdymas nepaprastosios padėties metu, kai laikoma, kad civilinės valdžios institucijos negali veikti.
Paskutinį kartą Pietų Korėjoje karo padėtis buvo paskelbta 1979 metais, kai per perversmą buvo nužudytas ilgametis prezidentas.
Ja niekada nebuvo remiamasi nuo tada, kai 1987 m. Pietų Korėja tapo parlamentine demokratija.
Tačiau antradienį prezidentas bandė ištraukti šį „kozirį“, savo kalboje sakydamas, kad jis pasitelkia karinį valdymą dėl „antivalstybinių pajėgų“ grėsmės.
Pagal karo padėtį kariuomenei suteikiami papildomi įgaliojimai ir gali būti sustabdytas įprastų teisinės valstybės apsaugos priemonių ir procedūrų taikymas.
Koks politinis kontekstas?
Yoonas Suk Yeolo kadenciją apsunkino balandžio mėnesį įvykę rinkimai, kuriuose pergalę šventė opozicija.
Nuo to laiko jo vyriausybė negalėjo priimti norimų įstatymų ir dažnai sulaukdavo veto savo projektams.
Jis taip pat pastebėjo, kad jo populiarumas tarp rinkėjų sumažėjo. Be to, prezidentas buvo įsivėlęs į keletą politinės įtakos ir korupcijos skandalų. Į vieną skandalą įsipainiojo pirmoji ponia, kuri mįslingomis aplinkybėmis gavo „Dior“ rankinę. Kitas skandalas buvo susijęs su manipuliavimu akcijomis.
Tik praėjusį mėnesį jis buvo priverstas paskelbti atsiprašymą per nacionalinę televiziją, sakydamas, kad steigia biurą, prižiūrintį pirmosios ponios pareigas. Tačiau jis atmetė platesnį ar nepriklausomą tyrimą, kurio reikalavo opozicinės partijos.
Maža to, šią savaitę opozicija pasiūlė sumažinti jo vyriausybės biudžetą, o šis biudžeto įstatymo projektas negali būti vetuojamas.
Tuo pat metu opozicija taip pat ėmėsi apkaltos kabineto nariams, įskaitant vyriausybės audito agentūros vadovą, už tai, kad jie neištyrė, kaip pirmoji ponia gavo prabangią rankinę.
Kas vyksta dabar?
Pietų Korėjos prezidento pareiškimas daugelį užklupo netikėtai, todėl šalyje situacija greitai keičiasi.
Politinė opozicija paragino visuomenę susirinkti į protestą prie parlamento. Pagrindinė opozicinė Demokratų partija antradienio vakarą nedelsdama paragino visus savo įstatymų leidėjus susirinkti Nacionalinėje Asamblėjoje.
Paskutinėmis žiniomis, į parlamentą prasibrovusiems politikams pavyko atšaukti karinę padėtį. Pagal Pietų Korėjos konstituciją prezidentas po balsavimo turi atšaukti savo dekretą karo padėčiai įvesti. Po parlamentarų sprendimo pasirodė pranešimai, kad parlamentą palieka kariškiai, o dalis jų budi prie pastato.
Pietų Korėjos kariuomenė tvirtina, kad karo padėtis galios tol, kol ją atšauks prezidentas
Pietų Korėjos kariuomenės pareigūnai pareiškė, kad karo padėtis galios tol, kol ją atšauks prezidentas Yoon Suk Yeolas.
Toks pareiškimas nuskambėjo nepaisant to, kad parlamentas balsavo už tai, jog būtų užblokuotas karo padėties paskelbimas.
Karo padėtis „galios tol, kol prezidentas ją atšauks“, nurodė Seulo kariuomenės pareigūnai, pranešė vietos transliuotojas YTN ir kita vietos žiniasklaida.
Naujausias žinias kviečiame sekti įvykiams Pietų Korėjoje skirtoje publikacijoje, kurioje rasite visą svarbiausią informaciją .
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!