Lisabonos sutarties priešininkai užtikrintai laimėjo 36 iš 43 Airijos rinkimų apygardų. Kaip rašo tinklapis ireland.com, prieš sutartį pasisakė 53,4 proc. balsavusiųjų, už - 46,6 proc. Rinkėjų aktyvumas buvo 53,1 proc. Iš viso už sutartį balsavo 752 451 airių, prieš - 862 415.
Europos reikalų ministras Dickas Roche‘as savo ruožtu pranešė, kad Lisabonos susitarimą atmetė daugiausia kaimiškųjų rajonų ir miestų darbininkų kvartalų gyventojai, o miestų vidurinioji klasė balsavo „už“. „Daugelyje rajonų balsavimas vyko gana vangiai, bet miestų gyventojai buvo aktyvesni nei kaimų“, - pranešė vietinis radijas.
Lietuvos politikai: išeitį galima rasti
Nesėkmingai pasibaigus referendumui dėl Lisabonos sutarties, Lietuvos premjeras ir užsienio reikalų ministras neabejoja, kad bus rasta išeitis iš susidariusios situacijos.
Premjero Gedimino Kirkilo teigimu, Airijos sprendimas yra labai svarbus visos Europos Sąjungos ateičiai ir būtina išanalizuoti, visas tokio sprendimo priežastis, BNS sakė premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė. Jos teigimu, premjeras neabejoja, kad bus rasti visai ES naudingi sprendimai.
Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas taip pat mano, kad išeitį iš šios situacijos galima rasti.
„ES istorija parodė, kad galime rasti išeitis iš pačių sudėtingiausių situacijų. Neabejoju, kad kartu rasime išeitį ir šį kartą. Turime tęsti Lisabonos sutarties ratifikavimo procedūras - savo nuomonę šiuo klausimu turi pareikšti visos šalys“, - Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas P.Vaitiekūnas.
Tiek ministras, tiek premjeras pažymėjo, kad labai svarbi bus ir Airijos vyriausybės pozicija.
G.Kirkilas taip pat pabrėžė, kad Lisabonos sutarties ratifikavimas turi vykti toliau ir kad sutartį, nepaisant Airijos sprendimo, turėtų ratifikuoti visos ES narės.
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pranešimus apie nesėkmingą referendumo dėl Lisabonos sutarties Airijoje baigtį pavadino „nemenku galvosūkiu“, tačiau tikisi, kad Airijos politikai pasiūlys išeitį iš susidariusios situacijos.
„Referendumo rezultatai Airijoje yra nemenkas galvosūkis visiems“, - prezidento žodžius BNS perdavė jo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Estijos prezidentas: airiai sudavė smūgį visai ES
Airija, atmetusi Europos Sąjungos reformų sutartį, sudavė smūgį visam blokui, penktadienį pareiškė Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.
„Airijos, ES narės, kuri daugiausiai naudos yra gavusi iš bloko, ištartas „ne“ Lisabonos sutarčiai yra labai apmaudus“, - sakė T.H.Ilvesas naujienų agentūrai AFP.
„Airijos žmonės, pasakę „ne“, taip pat nutolino ES vystymąsi. Airijos „ne“ liečia mus visus. Nukentės ES konkurencingumas“, - kalbėjo Estijos prezidentas.
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas sakė AFP, jog taip pat „apgailestauja“ dėl tokio rezultato. „Priežastys, dėl kurių mums reikėjo Lisabonos sutarties, neišnyko, o tai reiškia, kad turėsime pradėti ieškoti naujų sprendimų problemoms spręsti“, - pridūrė U.Paetas. Estijoje Lisabonos sutartis buvo ratifikuota trečiadienį.
Latvijos užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis sakė, kad „būtų per stipru tai pavadinti krize“. „ES funkcionuos taip, kaip ir anksčiau. Tačiau ši situacija sustabdys ES institucinės sistemos modernizavimą. Dabartinė struktūra buvo sukurta, kai blokas turėjo žymiai mažiau narių“, - sakė jis AFP.
Prancūzija mato ES „susitarimo“ su Airija galimybę
Prancūzija ir Vokietija pareiškė apgailestaujančios dėl airių „ne“ ES reformų sutarčiai, bet išreiškė viltį, jog kitos ES valstybės tęs jos ratifikavimą, sakoma bendrame abiejų valstybių pareiškime.
„Mes gerbiame Airijos piliečių demokratiniu būdu priimtą sprendimą, nors ir apgailestaujame dėl jo“, - sakė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Pažymėdami, kad Lisabonos sutartį jau ratifikavo 18 iš 27 bloko valstybių, lyderiai pridūrė: „Taigi tikimės, kad kitos šalys narės tęs ratifikavimo procesą“.
Europos Sąjunga galėtų derėtis su Airija dėl tam tikro „teisinio susitarimo“, kad būtų išvengta krizės tuo atveju, jeigu pasitvirtins prognozė, jog dauguma airių referendume tarė „ne“ naujajai ES sutarčiai, dar prieš paskelbiant galutinius rezultatus penktadienį pasiūlė Prancūzijos Europos reikalų ministras.
„Svarbiausia yra tai, kad ratifikavimo procesą būtina tęsti kitose šalyse, o tada mes pamatysime, kokio teisinio susitarimo su Airija galima būtų ieškoti“, - sakė Jeanas-Pierreas Jouyet televizijai LCI.
„Mes negalime išmesti šalies iš Europos, kurioje ji išbuvo 35 metus, - pridūrė J.-P.Jouyet. - Bet mes galime rasti specifinių kooperavimo priemonių“.
Prieš ES Reformų sutartį balsavę airiai Prancūzijai sukėlį tikrą galvos skausmą, nes pastarajai teks nuo liepos pirmosios pirmininkauti Europos Sąjungai.
Ministras pirmininkas Francois Fillonas ketvirtadienį perspėjo, kad Airijos ištartas „ne“ reikš Lisabonos sutarties galą, o J.-P.Jouet tikisi, jog išeitį galima rasti. „Turime laikytis Lisabonos sutarties rėmų“, - pabrėžė J.-P.Jouet.
