Pelesos mokykla dėl dirbtinai sudarytų Baltarusijos tarnybų kliūčių nuo rugsėjo negalėjo pradėti vykdyti ugdymo programos – nežinioje palikti 23 pedagogai ir daugiau nei 120 vaikų. O Rimdžiūnų mokykla jau yra sujungta su tame pačiame pastate esančia maža mokykla, kurioje mokomasi baltarusių kalba.
Rugsėjo 19 d. (pirmadienį), 13.00 val. Vilniuje, Rotušės aikštėje rinksis piliečiai tam, kad pasakytų „Ne“ lietuvybės naikinimui Baltarusijoje ir pasmerktų A. Lukašenkos režimo veiksmus.
„Lietuviai Baltarusijoje turi teisę į Motinos lopšinę gimtąja gervėčių tarme, jie turi teisę ir į dabartinį lietuvišką išsilavinimą. Nuo seno čia buvo puoselėjamas lietuviškas žodis, jį palaikė ir atsiųsti Lietuvos mokytojai, kurie dabar vejami lauk. Lietuvos valstybė savo lėšomis rėmė šiuos lietuviškos kultūros židinius. Tad, neleiskime išvyti Mažvydo, Donelaičio, Maironio, Vaižganto iš Gervėčių ir Pelesos bei kitų lietuvių istorinių gyvenviečių švietimo, neleiskime vietoj jų ateiti į mūsų tautiečių vadovėlius XX a. žudikų simboliams – Leninui, Dzeržinskiui, Stalinui. Neleiskime Lukašenkos diktatūrai įpilietinti baimės būti lietuviais, sutrypti orumą, atimti teisę išlikti europiečiais“, – ragina Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas, Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys Emanuelis Zingeris.
Anot jo, bus kreipiamasi į Jungtines Tautas, Europos Parlamentą, Baltarusijos demokratinę opoziciją, pasaulio švietimiečių organizacijas su prašymu skelbti smerkiančius atvirus pareiškimus prieš bandymus sunaikinti tautinių mažumų švietimą, tautinį identitetą bei jų kultūros tęstinumą Baltarusijoje.
„Smerkiame Lukašenkos rėžimą, plečiantį represijų ratą ir tarnaujantį rusų fašistinei „Ruskij Mir“ idėjai, diktatūrai, siekiančiai surusinti lietuvius, lenkus bei kitas istorines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tautas Baltarusijoje. Mūsų vaikai neturi tarnauti „Ruskij Mir“ idėjai, jie neturi tapti „patrankų mėsa“ rusų imperialistams, – pastebi E. Zingeris, – Lukašenkos nusikaltimų ratas plečiasi – kartu su nugalabyta demokratija, baltarusių tautine kultūra ir švietimu, lenkų saviraiška, norima pribaigti ir lietuvišką žodį! Baltarusijos valdžia nutraukė visus ryšius su švietimo procesais Europoje. Artimiausiu metu Seimas priims rezoliuciją, smerkiančią šią niekingą Baltarusijos diktatoriaus veiklą“.
Baltarusijoje iki vasaros pabaigos veikė keturios tautinių mažumų mokyklos – dvi lenkiškos ir dvi lietuviškos.
Šių metų rugpjūčio 11 d. dėl nustatytų tariamų priešgaisrinės saugos pažeidimų ir neišduoto pasiruošimo naujiems mokslo metams sertifikato, Baltarusijos institucijos sustabdė lietuviškos Pelesos vidurinės mokyklos veiklą. Tačiau, pasak E. Zingerio, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ankstesnių apsilankymų Pelesos vidurinėje mokykloje metu Baltarusijos priešgaisrinės apsaugos inspekcijos pareigūnai tokių pažeidimų nebuvo užsiksavę.
Pelesos vaikų darželyje - vidurinėje mokykloje lietuvių mokomąja kalba mokosi 127 mokinių, dirba 23 pedagogai, iš jų 11 – Lietuvos piliečių. Tuo tarpu Rimdžiūnų lopšelis - darželis - vidurinė mokykla turėjo 82 mokinių ir 18 pedagogų kolektyvą. Nuo 1992 metų veikianti Pelesos vidurinė mokykla yra pastatyta Lietuvos lėšomis ir pilnai išlaikoma Lietuvos valstybės. Rimdžiūnų mokykla yra valstybinė Baltarusijos mokykla, ji pastatyta 1996 metais Lietuvos lėšomis.
„Užsienyje veikiančios lietuviškos mokyklos ne tik sudaro galimybę tautiečiams mokytis gimtosios kalbos, bet prisideda prie lietuvybės puoselėjimo ir tautinio tapatumo išsaugojimo. Todėl Pelesos vidurinės mokyklos veiklos uždraudimas ir tai, kad lietuviškose mokyklose, esančiose Rimdžiūnuose ir Pelesoje, nebebus užtikrinamas mokymas lietuvių kalba, yra sistemingas Baltarusijos režimo bandymas eliminuoti lituanistinį švietimą, yra pažeidžiantis dvišalius Lietuvos ir Baltarusijos susitarimus bei tarptautinius įsipareigojimus, tarp jų – ir teisę mokytis gimtąja kalba“, – sake E. Zingeris.
Tai taip pat patvirtina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė. Ne kartą Pelesos ir Rimdžiūnų ugdymo įstaigose darbo bei bendradarbiavimo tikslais viešėjusi pašnekovė pastebi, kad Baltarusijos švietimo sistemoje susiklosčiusi situacija yra verta ir būtina aiškios Lietuvos pozicijos išsakymo.
„Už kiekvieno vaiko ar pedagogo yra istorija. Ir jos labai svarbios. Kiekviena lietuviškumo salelė už mūsų šalies ribų yra turi netikėtiną reikšmę mūsų tautai“, – neabejoja V. Leonavičienė.
