Šiandien paskelbta nauja apklausa rodo, kad europiečiai nusiteikę pesimistiškai dėl ekonominės krizės poveikio užimtumui, tačiau daug tikisi, kad ES padės sprendžiant šią problemą. Trečdalis dirbančių asmenų itin nerimauja, kad krizės laikotarpiu gali prarasti darbą, o 61 % europiečių mano, kad blogiausia dar ateityje. 72 % teigiamai vertina ES įtaką kuriant naujas darbo vietas ir sprendžiant nedarbo problemas, trečdalis žino apie Europos socialinį fondą – svarbiausią ES investicijų į žmones priemonę.
„Akivaizdu, kad europiečiai, naujos apklausos duomenimis, yra prislėgti dėl krizės poveikio jų darbui ir šeimoms. Suprantu jų nerimą, – sakė už užimtumą, socialinius reikalus ir lygias galimybes atsakingas ES Komisijos narys Vladimíras Špidla. – Nors dauguma priemonių yra nacionalinės, žmonės taip pat tikisi ir ES pagalbos. Mes tai ir darome koordinuotai kovodami su krize. Pagal naują ES mikrokreditų iniciatyvą bus teikiami kreditai verslininkams ir bedarbiams, kad jie galėtų steigti naujas įmones, o iš Europos socialinio fondo skiriamos lėšos padės žmonėms išsaugoti darbo vietą ar kuo greičiau susirasti naują.“
Apklausos rezultatai rodo, kad dėl ekonominės krizės darbą prarado apie 3,5 % dirbančių europiečių. 24 % pažįsta kolegą, kuris neteko darbo, o 36 % – ką nors iš draugų ar šeimos, kuriuos paveikė krizė. Labiausiai nuo krizės nukentėjo Latvija, Lietuva, Ispanija ir Airija, o mažiausiai žmonių darbą prarado Liuksemburge, Graikijoje ir Nyderlanduose.
Trečdalis (32 %) dirbančių europiečių itin nerimauja, kad ateityje gali prarasti darbą, tačiau dar daugiau jų nerimauja, kad darbą gali prarasti jų partneris (38 %) arba vaikai (47 %). Nerimo mastas itin susijęs su paskelbtu prarastų darbo vietų skaičiumi; kad toliau bus mažinamos darbo vietos taip pat labiausiai nerimauja šalių, kuriose darbą prarado daugiausia žmonių, gyventojai.
Nerimą prarasti darbą dar labiau didina tai, kad mažiausiai 6 iš 10 europiečių laikosi nuomonės, kad blogiausias ekonominės krizės laikotarpis dar neatėjo, ir tik 28 % mano, kad ši krizė pasiekė aukščiausią lygį. Pesimistiškai nusiteikusių gyventojų visose 27 ES valstybėse narėse yra daugiausia, ypač daug jų Baltijos šalyse (82 % Latvijos, 76 % Estijos ir 74 % Lietuvos gyventojų mano, kad blogiausio dar laukiama).
Jei reiktų ieškotis naujo darbo, dauguma respondentų rinktųsi tokio paties pobūdžio darbą toje pačioje vietoje arba jo ieškotų kitur, taip parodydami, kad yra labiau pasiruošę keltis į naują vietą nei rinktis naujo pobūdžio darbą. Maždaug vienas iš keturių nedirbančių europiečių teigia, kad priimtų bet kokį darbo pasiūlymą (šis skaičius ne itin pasikeitė nuo 2006 m.). Dauguma europiečių mano, kad šiais laikais profesinė patirtis ir kvalifikacija yra du svarbiausi dalykai, padedantys lengvai susirasti naują darbą; taip pat svarbus gebėjimas prisitaikyti.
Daugiau nei pusė europiečių (52 %) teigiamai vertina ES vaidmenį užimtumo ir socialinėje politikoje, nors šis rodiklis daug didesnis kalbant apie konkrečius klausimus. 78 % europiečių teigiamai vertina ES vaidmenį gerinant išsilavinimo ir mokymo galimybes, 76 % – skatinant lyčių lygybę, 73 % – kovojant su kitokio pobūdžio diskriminacija, 72 % – kuriant naujas darbo vietas ir sprendžiant nedarbo problemą.
Trečdalis europiečių (33 %) žino apie Europos socialinį fondą (ESF) – vieną iš svarbiausių ES priemonių, skirtų padėti asmenims, kurie dėl krizės gali netekti darbo. Daugiausiai žmonių apie šį fondą žino Slovakijoje (59 %), Portugalijoje (58 %) ir Ispanijoje (53 %), o mažiausiai Danijoje (17 %). Trečdalis apklaustųjų manė, kad ESF biudžeto asignavimai, kurie sudaro apie 10 % ES biudžeto, yra per maži ir tik 5 % teigė, kad jie yra per dideli.
