Jei viskas vyktų taip, kaip nori valdančioji Kimų šeima, visas pasaulis tikriausiai manytų, jog Šiaurės Korėja yra tikras rojus, o jos vadovai – palaiminimas, atsiųstas iš dangaus. Nereikia nė sakyti, kad šalies žiniasklaida yra linkusi pagražinti situaciją, o dėl ypatingai griežtos turizmo politikos sudėtinga gauti tikslios informacijos apie tai, kas vyksta šioje uždaroje, totalitarinėje valstybėje. Tačiau dėka kelių per sienas prasigaunančių žurnalistų vis tik pavyksta susidaryti bent apytikslį vaizdą, kas iš tikrųjų vyksta po įspūdinga propagandos skraiste. Kaip parodo Listverse.com pateikiami faktai, grožio čia – nedaug.
10. Darbo stovyklos
Šiaurės Korėjoje šiuo metu veikia apytiksliai 16 darbo stovyklų – tai didžiulės teritorijos kalnuotose vietovėse, aptvertos tvoromis iš vielos. Manoma, kad jose gali būti laikoma apie 200 tūkst. kalinių. Šie „kalėjimų miestai“ dažnai lyginami su Sovietų Rusijos gulagais – darbo stovyklomis, kuriose kaliniai buvo laikomi baisiomis sąlygomis ir nuteisiami mirti už tokius „nusikaltimus“ kaip kelių kukurūzo grūdų pasisavinimas. Dažniausiai čia patenka nepaklūstantys rėžimo tvarkai asmenys, išdavikai, buvę politikai, kurie supykdo valdžią, ir pan.
9. Bausmė trims kartoms
Šiaurės Korėjoje galioja „trijų kartų bausmės“ politika: jei padarei nusikaltimą, už tai bus atsakingi ir tavo vaikai, ir anūkai. Tokiu atveju asmuo gali gimti darbo stovykloje ir joje praleisti visą savo gyvenimą. Vienas didžiausių nusikaltimų Šiaurės Korėjoje yra bandymas palikti šalį – už tai baudžiama mirties bausme arba ilgo laikotarpio įkalinimu darbo stovykloje.
Valdžios kritika, nepaisant to, kokia švelni ji bebūtų, taip pat laikoma dideliu nusikaltimu. Mirties bausme baudžiama ir už paprasčiausią domėjimąsi kitomis kultūromis. Pastaruoju metu sustiprėjo kontrabandos gabenimas iš Kinijos į Šiaurės Korėją – žmonės gali gauti vakarietiškų filmų. Taigi, Šiaurės Korėjos Nacionalinio saugumo agentūra ėmė rengti reidus šalies šiaurinėje dalyje – pirmiausiai visai gyvenvietei išjungiama elektra, o tada įsiveržiama į namus ir tikrinama, kokie DVD yra įstrigę DVD grotuvuose.
8. Draudimo apgavystė
Vertinant pagal visus nustatytus parametrus, Šiaurės Korėjos ekonomika funkcionuoja prastai. Eksportas dėl nenoro bendradarbiauti su užsienio rinkomis nėra vykdomas, šalyje taip pat nepavyksta pamaitinti visų gyventojų. Dabar Šiaurės Korėjoje gyvena maždaug 25 milijonai žmonių – bendrasis vidaus produktas vienam žmogui yra apie 500 JAV dolerių. Palyginimui – JAV ši suma siekia 50 tūkst. JAV dolerių.
Siekdama gelbėti neveikiančią ekonomiką ir gauti daugiau pinigų Šiaurės Korėja renkasi vykdyti tarptautinius nusikaltimus. Vienas iš jų – apgavystės draudimo srityje. Vakarų draudimo kompanijos korėjiečiams yra išmokėjusios šimtus milijonų dolerių. 2009 metais paaiškėjo, kad Šiaurės Korėjos valdžia didelėmis sumomis draudė pastatus ir įrangą, o paskui teigė, kad apdrausta nuosavybė buvo sugriauta ir/ar sugadinta.
2005 metais kelios didžiausios pasaulyje draudimo kompanijos, įskaitant „Londono Lloyds“, padavė Šiaurės Korėją į teismą dėl sraigtasparnio, apdrausto 58 milijonais dolerių, sudužimo. Kai Šiaurės Korėjos valstybės teismai peržiūrėjo bylą, buvo pranešta, kad tai legitimus reikalavimas.Taigi, kompanijoms teko vykdyti įsipareigojimus, kadangi kontraktas rėmėsi Šiaurės Korėjos įstatymais.
7. Prekyba ginklais
Neskaitant apgavysčių draudimų sferoje, Jungtinės Tautos apkaltino Šiaurės Korėją nelegaliu ginklų ir netgi branduolinių technologijų pardavimu tiems, kurie pasiūlo aukščiausią kainą – pavyzdžiui, Afrikos ir Vidurinių Rytų šalims. Pavyzdžiui, 2012 metais Jungtinės Tautos sulaikė Šiaurės Korėjos siuntą į Siriją, kurioje buvo 450 grafito cilindrų, skirtų balistinėms raketoms. 2009 metais buvo sulaikytos siuntos į Iraną ir Kongo Respubliką – vienoje buvo 35 tonos raketų komponentų, kitoje – Sovietų eros tankai.
Dėl Jungtinių Tautų taikomų sankcijų Šiaurės Korėjai uždrausta prekiauti raketų technologijomis. Tačiau šalis pareiškė, kad sankcijos yra neteisėtos, tad jie gali daryti tai, ką nori. Taigi, neverta nė stebėtis, kad Šiaurės Korėjos prekyba ginklais ir toliau klesti. Taip pat kaip ir draudimo apgavysčių atveju, ginklų prekyba yra labai svarbus pajamų šaltinis valdžiai. Beje, reiktų pažymėti, kad, pasak Blaine Harden iš „Washington Post“, dauguma tokiais būdais uždirbtų pinigų patenka Kim Jong-Unui į sąskaitą.
6. Elektra
Šiaurės Korėjos sostinėje Pjongjange egzistuoja utopinis burbulas, skirtas populiacijos elitui. Ginkluoti sargybiniai saugo teritorijos sienas, kad čia nepatektų žemesnių klasių atstovai. Dauguma Pjongjango gyventojų gyvena prabangiai, žinoma, turint omeny specifinę „prabangą“ – galbūt jiems taip pat trūksta maisto, tačiau jie vis tik gauna jo daugiau nei kiti gyventojai. Trys milijonai aukštesnės klasės piliečių gali džiaugtis elektra ne daugiau nei valandą ar dvi per dieną.
Ypatingai žiemą elektra kartais būna visiškai išjungiama ir milijonai žmonių kaip išmanydami kovoja su šalčiu (temperatūra nukrinta iki beveik -20 laipsnių). O už Pjongjango ribų daugelyje namų elektros visiškai nėra. Satelitinė nuotrauka, daryta naktį, parodo, kad tarp šviesų nutviekstų Kinijos ir Pietų Korėjos yra tik juoda dėmė...
Laukite tęsinio.
