Štai JAV vakcinų gamintojos „Moderna“ vadovas Stephane'as Bancelis prakalbo, kad esamos vakcinos nuo COVID-19 tikriausiai bus mažai veiksmingos koronaviruso naujausios omikron infekcijos atveju, o naujiems veiksmingiems skiepams sukurti tikriausiai reikės ne vieno mėnesio.
Jis sakė, kad jo bendrovė 2022 metais gali pagaminti 2–3 mlrd. atnaujintos vakcinos dozių, bet pažymėjo, kad būtų pavojinga perorientuoti visą gamybą konkrečiai kovai su omikron paderme skirtam preparatui, nes vis dar plinta ir ankstesnės viruso atmainos.
Nerimą dėl to, kiek vakcinų gamintojai pajėgūs lenktyniauti su vis mutuojančiu virusu, išsakė ir profesorė A. Žvirblienė.
„Net jei galvotume, kad registruojančios agentūros galėtų greitinti registravimo procesus, bet kuriuo atveju tai sunkiai tikėtinas scenarijus, kad kažkoks vakcinų gamintojas suspėtų paskui viruso evoliuciją“, – sako ji.
Nors dar trūksta duomenų, kiek naujoji atmaina bus atspari dabartinėms vakcinoms, mokslininkė teigė, kad ypač žinant ryšius su Jungtine Karalyste, kiek žmonių ten sugrįš Kalėdoms, tik laiko klausimas, kada omikron atmaina bus užfiksuota ir mūsų šalyje.
Apie tai, kaip naujoji atmaina gali pakeisti dabartinį skiepijimo procesą ir ar realu greitai turėti atnaujintas vakcinas, kalbamės su VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vadove prof. A. Žvirbliene.
Kiek tikėtina, kad naujoji omikron atmaina bus gerokai atsparesnė dabar naudojamiems skiepams?
Kol kas dėl to nėra jokių tikrų duomenų. Labiausiai nerimą kelia tai, kad mutacijų yra daug ir toje dalyje, kuri atsakinga už sąveiką su ląstelėmis – tai S baltymo RBD dalis. Ir vakcinos yra sukurtos kaip taikinį būtent naudojant S baltymą ir neutralizuojantys antikūnai yra nukreipti prieš šią dalį tokiu būdu blokuojant viruso patekimą į ląstelę. Tai – labai svarbi vakcinų funkcija, nes jos turi sukelti neutralizuojančių antikūnų susidarymą.
Bet galvodami apie šią apsaugą turime nepamiršti ir kitų imuniteto komponentų – ląstelinio imuniteto. Paprastai T ląstelės, kurios atpažįsta tą patį S baltymą, šių ląstelių epitopai (lokali T ląstelių arba antikūnų dalis, kuri yra atpažįstama) nebūtinai turi būti S baltymo paviršiuje, kaip būna antikūnų atveju. Imuninės sistemos T ląstelės atpažįsta kitus epitopus, jie gali būti paslėpti to baltymo struktūros viduje. Ir jie paprastai ne taip stipriai keičiasi dėl mutacijų, jos paprasčiausiai rečiau vyksta tose vietose.
Trumpai tariant, tikėtina, kad ląstelinis imunitetas, net jei stipriai sumažėtų antikūnų veiksmingumas prieš naują atmainą, dar vis tiek būtų veiksmingas. Tai yra geriau turėti bent kažkokį imunitetą, nei kad nepersirgęs ir nevakcinuotas žmogus neturi jokio. Taigi yra šansas, kad bent kažkoks imunitetas prieš šį virusą bus.
Ar įmanoma kokiu greitu būdu patikrinti, kiek dabar po vakcinų susidarantys antikūnai veiksmingi prieš omikron atmainą?
Ką pirmiausia dar reikia būtinai pasakyti, kad mūsų imuninio atsako profilis yra labai skirtingas ir priklauso nuo daugelio dalykų ir niekas nežinome, kiek ir kokių iš tikro turime antikūnų, kiek turime aktyvintų T limfocitų prieš kokią konkrečiai dalį ir ar tai yra paveikta mutacijų, viso to nežinome.
Ir ką vakcinų gamintojai gali padaryti per tokį trumpą laiką – paimti vakcinuotų žmonių kraujo serumus ir patikrinti, ar jie neutralizuoja viruso patekimą į ląsteles. Ir tą jie gali padaryti in vitro – patikrinti, ar tie antikūnai blokuoja viruso patekimą į ląsteles, taigi atlikti neutralizacijos testą. Bet tai – tik vienas iš modelių, ką galima patikrinti ir tai jokiu būdu neatspindi viso imuninio atsako, kaip jis veikia gyvame organizme.
Geriausias būdas išsiaiškinti, kokias pasekmes sukelia omikron atmaina, – stebėti realybėje jau užsikrėtusius žmones?
Taip, tą gali parodyti tik realaus pasaulio duomenys – kaip serga užsikrėtę žmonės, kokia ligos eiga yra būtent tiems, kurie vakcinuoti ar persirgę. Čia yra pats tikriausias rodiklis, daug tikresnis už tą neutralizacijos testą, kuris atliekamas in vitro. Bet tų realaus pasaulio duomenų yra be galo mažai, kad galėtume teigti, jog yra didžiulė grėsmė, ar kad jos nėra, ar ji tik nedidelė. Kaip ir dabar skelbti duomenys, kad užsikrėtę žmonės net nežinojo, kad serga, o tik jautė nuovargį, dar nėra pagrindas kažkokiam optimizmui. Bet ir dar nėra dėl ko labai stipriai liūdėti.
Kitos šalys suskubo griežtinti ribojimus dėl kelionių, kaukių dėvėjimo. To neišvengsime ir mes ar apie tai bus galima spręsti tik sužinojus apie atmainą kažką daugiau?
Labai reikia sulaukti duomenų ir svarbiausia pasižiūrėti, ar kažkaip iš esmės nepasikeitė viruso „elgesys“ – ar jis išlieka labiau grėsmingas rizikos grupėms, ar kažkas keičiasi. Būtų labai blogai, jei virusas labiau infekuotų jaunus žmones arba vaikus ir jiems sukeltų sunkesnius simptomus. Į visa tai dar laukiama atsakymų, bet normalu, kad duomenų tiek mažai, nes tik antrą savaitę apie atmainą žinome.
Jei vakcinų efektyvumo kritimas pasitvirtintų, ar koronavirusu prie tai persirgę, o ne pasiskiepiję asmenys galėtų tikėtis geresnės apsaugos?
Taip, imunizaciją įgiję natūraliu būdu, t. y. persirgę asmenys turi pranašumą, nes jų ląstelinis imunitetas susidaro prieš įvairius viruso komponentus, kurių nėra vakcinų sudėtyje. Skiepų atveju mes turime tiek T ląstelių, tiek B ląstelių ir antikūnų atsaką tik prieš S baltymą ir būtent kalbama apie jame įvykusias tas 30 mutacijų. Aišku, gali mutuoti ir kiti viruso struktūriniai baltymai, tikėtina, kad tie pokyčiai nėra labai ryškūs, bet jie nelemia to antikūnų atsako, nes neutralizuojantys antikūnai yra nukreipti tik prieš S baltymą. Vadinasi, kalbant apie pilną virusą ir kitus struktūrinius baltymus, T ląstelinis atsakas gali susidaryti ir prieš kitus viruso elementus ir tai gali užtikrinti papildomą apsaugą.
„Svarbiausia pasižiūrėti, ar kažkaip iš esmės nepasikeitė viruso „elgesys“ – ar jis išlieka labiau grėsmingas rizikos grupėms, ar kažkas keičiasi.“
Be abejo, tai neturi nuskambėti kaip skatinimas specialiai užsikrėsti virusu ir persirgti, bet atsakymas į klausimą, ar persirgimas duoda platesnį spektrą aktyvuotų imuninės sistemos elementų, tai atsakymas yra „taip“.
Apie poreikį atnaujinti COVID-19 kalbėta dar išplitus delta atmainai? Jūsų nuomone, išties galime greitai sulaukti „pagerintų“ vakcinų?
Visi gamintojai apie tai kalba, bet jei pasižiūrėtume, kaip greitai tos atmainos keičia viena kitą, tai vėlgi nebūtų toks paprastas dalykas. Štai galime paimti ir Lietuvos pavyzdį, kai pirmieji delta atmainos atvejai buvo užregistruoti dar vasarą ir per porą mėnesių ši atmaina tapo dominuojanti. Tai jei dabar ateitų kita atmaina ir delta jau būtų benueinanti, tai koks vakcinų gamintojas gali per tiek laiko spėti sukurti, patikrinti ir užregistruoti naują vakciną? Tai išties sunku įsivaizduoti.
Net jei galvotume, kad registruojančios agentūros galėtų greitinti registravimo procesus, bet kuriuo atveju tai sunkiai tikėtinas scenarijus, kad kažkoks vakcinų gamintojas suspėtų paskui viruso evoliuciją. Mano nuomone, tai galbūt daugiau skamba kaip reklaminis pažadas, nei tai būtų realus dalykas. Taip, vakcinų gamintojai turi technologijas, kurios labai greitai leidžia pritaikyti naują vakciną lyginant su tradicinėmis vakcinų gamybos technologijomis. Pavyzdžiui, ir nuo COVID-19 tradiciškai kuriamos baltyminės vakcinos dar nėra patvirtintos.
Ir mes matome, kad situacija nuo alfa iki delta situacijos pasikeitė labai greitai – per porą mėnesių. Ir tas aktualumas, kada reikėjo skiepytis nuo delta atmainos, tai pas mus būtų buvęs rugpjūčio mėnuo, kai pradėjome matyti augančius skaičius. Taigi jau tada būtume turėję turėti vakciną, kuri saugo nuo delta atmainos.
Vadinasi, kol vyksta pandemija, turėti pačią efektyviausią vakciną prieš virusą neįmanoma?
Manau, kad tikrai neišeina to padaryti, viruso evoliucijos keliai yra nežinomi. Ir dabar nežinome tiksliai, kaip ta omikron atmaina susiformavo – ar tai buvo koks imunosupresuotas žmogus, tikėtina, kad tai buvo Afrikoje. Bet jei dar kažkas netiki, kad atmainos plinta būtent iš tų šalių, kurios neturi pakankamo imunizacijos lygio, tai nežinau, ar dar reikia kažkokio įrodymo? Iš tų žemynų ir vietų, kur vakcinacijos lygis yra žemas, tos atmainos ir atkeliauja. Tai dar sykį patvirtina, kad intensyviai besidauginantis virusas kelia grėsmę, kad naujos atmainos atsiras ir tie evoliuciniai viruso keliai yra nežinomi.
Jūsų manymu, realu, kad omikron atmaina jau yra Lietuvoje?
Visada viskas realu. Aišku, Lietuvoje gal ir žmonių judėjimas mažesnis, ypač į tokius kraštus kaip Afrika. Bet gali būti panašiai kaip ir su delta, kuri pas mus gal net kiek vėlavo, kur kažkas gal tikėjosi, kad išvengsim. Bet tikrai neišvengsim ir šios atmainos. Juo labiau kad ji jau yra Jungtinėje Karalystėje, o žinant, kiek žmonių čia sugrįš Kalėdoms, neturiu abejonių, kad ji tuoj tuoj atsiras, jei jos dar nėra. Čia tik laiko klausimas. Ir jei ji plinta greičiau, tai tikrai greitai ir išplis.
Dėkoju už pokalbį.
