„Žalgiris“ iki ketvirtojo kėlinio pabaigos likus 4,7 sek. atsilikinėjo 59:62 ir „Zenit“ turėjo kamuolį. Keli šimtai žiūrovų, tarp kurių, beje, ir Robertas Javtokas, jau patraukė išėjimo link, tačiau tuomet suveikė Šarūno Jasikevičiaus strategija.
Šaras į aikštelę lemiamu metu išleido L. Lekavičių, kuris, sugavęs ginčo kamuolį, paleido tritaškį iš savo aikštės pusės. Luko metimo metu teisėjai užfiksavo pražangą, tad staigusis žalgirietis stojo mesti trijų baudų metimų.
Visas tris baudas sumetęs įžaidėjas „Žalgirio“ arenoje sukėlė bene didžiausią triukšmą viso šio sezono metu. Komandos keliavo į pratęsimą.
Vis tik, jame „Žalgiris“, atrodo, taip ir nestartavo. Pratęsimą žalgiriečiai pralaimėjo 8:20. Per tas lemiamas penkias minutes „Zenit“ pelnė daugiau taškų, nei per bet kurį iki šiol vykusį pilną kėlinį.
Š. Jasikevičius po rungtynių atrodė kaip reikiant įpykęs ir nusiminęs. Tiesa, trenerio liūdėsį kėlė ne patirtas pralaimėjimas, o neišmoktos pamokos.
„Pralaimėjimas žiauriai, žiauriai skausmingas, ne dėl to, kad praradome tašką, o dėl to, kad tai antros rungtynės namuose. Tai antros rungtynės, kai mus apstumdo, būna fiziškesni ir mes negalime žaisti savo krepšinio.
Dabar spalio 30-oji ir trenerio siunčiama informacija yra blokuojama. Nesuprantu, kodėl taip yra“, – iš pradžių kalbėjo strategas.
„Žalgirio“ generolas pripažino, kad komandoje šiuo metu trūksta lyderiaujančių žaidėjų, kartu įgėlė Lietuvos žiniasklaidai ir pyko ant savų krepšininkų, nesustabdžiusių Matteuszo Ponitkos.
„Lyderystė mūsų komandoje neegzistuoja. Nežinau, ką mano žaidėjai skaito. Tikrai nežinau. Sakote, šią savaitę bus dvi pergalės, LKL nepralaimėsime nė karto. Nesąmonė.
Pas mus trys Lietuvos rinktinės nariai, kurie M. Ponitką puikiai pažįsta, o jis buvo visko, kas mums nepavyko, esmė“, – dėstė Šaras.
Žurnalistai dar net nespėjo užduoti klausimo, bet treneris toliau dėstė argumentus dėl katastrofiško žaidimo prieš rusų klubo pergalę nukaluso M. Ponitkos.
„Jei atiduodi jam viską, tai jau yra katastrofa. Atiduodi jam tritaškius, įkirtimus, dvitaškius, kamuolius puolime. Viską.
Įspūdingai atrodo, kad mūsų namuose daro ką nori. Atima saldainius ir išeina. Nefainai jautiesi. Ypač pasigedau iš tų, kurie neva turi tempti šitą komandą“.
Per pratęsima komanda praleido 20 taškų. Kaip taip galėjo nutikti?
Reiškia, jie įmetė dvidešimt taškų per penkias minutes. Tai ir nutiko. Nesuprantu tavo klausimo, net nesuprantu, kaip galiu šitą paaiškinti. Prie 13 tūkstančių žiauriai garsių fanų „Zenit“ įmetė mums dvidešimt taškų. Nesuprantu, kodėl toks nustebęs klausi, jei tai vyko praktiškai visas rungtynes. Kažkaip kaip treneris neparuoši savo komandos ir neįeini į sielas, dėl to skausminga.
M. Ponitka pirmoje pusėje žaidė vieną minutę. Ar galėjo jis būti šviežesnis, matant, kiek „Žalgirio“ komanda klaidų padarė pratęsime?
Išeičiau dabar, ginčiau pats M. Ponitką, truputį su pilvuku. Jis negali man įkirsti už nugaros. Jei jam atiduodu, atiduodu metimą. Taip, jis įmetė du tritaškius, bet tie tritaškiai krenta tada, kai jis pasijaučia labai gerai. Kiekvienas krepšininkas nori įeiti į rungtynes lengviausiu būdu, dvitaškiu, ar baudų metimais. Po to jis gerai pasijaučia. Nepaisant mūsų visų pastangų – pats iš savęs, jei tikrai nori, negali praleisti žaidėjo už nugaros.
Th. Walkupas prisiėmė atsakomybę už žaidimą puolime. Kiek komandai trūksta organizuotumo priekyje?
Labai trūksta. Bet visuomet kažko trūks. Mes nesame „Barcelona“, bet mums niekada negali trūkti noro. Negali trūkti daužymosi.