„Turėjome reikalų, nors mašinėlė tikrai puikiai važiuoja. Padangos irgi maloniai nustebino. Kelias labai išmuštas.
Šiek tiek „prapylėme“ su pakabos nustatymais ir, kai prilėkėm pirmuosius dvigubus tramplynus, šovė „žvakė“, vertikaliai mašina pasivertė ir lėkėme nuo kelio. Laimei, neapsivožėme, bet grįžome, vėl bandėme važiuoti tempui, vėl tas pats nutiko ir teko kiek lėčiau važiuoti“, – kalbėjo prie vairo Dakarą šturmuojantis V. Žala.
Jam antrino ir šturmanas Saulius Jurgelėnas: „Po starto buvo sausa. Aukščiau kažkiek dulkių kėlė, bet nebuvo jų kosmiškai daug. Kada leidomės į žemumas, ten buvo ir purvo.
Prieky mūsų vienoje vietoje „Toyota“ purvo provėžose užklimpo, o mes džiaugėmės baisingai, kad turime tokias padangas su aštriais protektoriais, tai laisvai pavažiavome atgal ir provėžą apvažiavome.“
S. Jurgalėnas pasakoja, kad teko matyti daugiau užklimpusių automobilių, taip pat buvo ir važiuojančių lėčiau, kuriuos pavyko aplenkti.
„Paturėjome ir tvoras. Gerai, kad nebuvo jokių medžių, tai tiesiog nulėkėme su visom tvorom, prisigaudėm vielų aplink ratus. Tempėm, kaip būna, kad po vestuvių skardinių pririša prie automobilio, tai pas mus spygliuotos vielos buvo: po vienu ratu gal 15 metrų, po kitu ne mažiau nei 20 tempėm iš paskos.
Lėkėm, vėliau važiavome ramiau, visur, kur buvo tramplynai, nusimesdavome, paskutinę pusę jau ramiau ir šalčiau užbaigėm“, – įspūdžiais dalinosi šturmanas.
