Legendinis tenisininkas Vitas Gerulaitis gyveno greitai ir, nors žuvo sulaukęs vos 40 metų, pasiekė labai daug. „Paskutinis teniso pleibojus“ – taip savo straipsnį apie lietuvių kilmės žvaigždę pavadino įtakingas britų dienraštis „The Independent“.
Ir žaidė, ir linksminosi
V. Gerulaitis gimė 1954 metais Niujorke emigrantų iš Lietuvos šeimoje. Nors per visą savo gyvenimą jam taip nė karto ir nepavyko aplankyti savo tėvų gimtinės, net ir prabėgus 16 metų po žūties jis yra laikomas mūsų šalies pasididžiavimu.
Kaip geriausias to įrodymas – tai, kad V. Gerulaičio atminimui yra pavadinta 2008 metais Vilniuje atidaryta moderniausia Baltijos šalyse teniso akademija. Joje jau rytoj užvirs „Deviso taurės“ mūšis tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos, kurios kapitonas yra buvęs geras V. Gerulaičio draugas Johnas Lloydas.
Jam kelionė į Vilnių sukėlė prisiminimų bangą.
„Vien jau mintis apie Vitą man sukelia daug prisiminimų. Aš vis dar jo ilgiuosi. Jis buvo tikrai geras draugas,“ – teigia J. Lloydas.
V. Gerulaitis buvo vienas charizmatiškiausių visų laikų žmonių, taip puikiai valdžiusių teniso raketę. Teniso pasaulyje nuversti dar didesnius kalnus jam sutrukdė, ko gero, tik sėkmės stoka ir tai, kad tie laikai priklausė tokiems supertalentams, kaip Bjornui Borgui, Johnui McEnroe ir Jimmy Connorsui.
Užtat kuo jau kuo, bet jis tikrai gali pasigirti linksmu gyvenimu: juk susitikinėjo su aktorėmis ir modeliais, grojo roko grupėje, šėldavo naktiniuose klubuose iki pat paryčių ir vairavo „Rolls Royce'ą“ bei „Lamborghinį“. Šis jo gyvenimo būdas yra turbūt didžiausias įmanomas kontrastas su tuo, kokius vargus pirmaisiais emigracijos į užsienį metais turėjo iškęsti jo tėvai.
Išsipildžiusi amerikietiška svajonė
V. Gerulaičio tėvai, kaip ir tūkstančiai kitų lietuvių, iš tėvynės emigravo po to, kai 1940 metais Lietuvą okupavo rusai. Vienintelė iki šiol gyva likusi V. Gerulaičio tėvų kartos giminė – 80-metė motinos Aldonos sesuo Gražina.
„Mes buvome turtinga šeima, turėjome daug nuosavybės, bet viską, ką pasiėmėme su savimi, – tai lagaminas. Galvojome, kad vieną dieną tikrai grįšime, bet taip neatsitiko. Mes vykome penkiese: mano tėvai, aš, Aldona ir brolis,“ – tuos laikus taip lyg jie būtų buvę ne prieš 70 metų, o vakar prisimena ji.
„Mūsų tėvas buvo policijos vadas, taigi rusai tikrai būtų jį užmušę. Kai tik sužinojome, kad jie atvyksta, mes iškeliavome. Iš pradžių šešiems mėnesiams apsistojome Vienoje, vėliau dėl bombardavimo persikėlėme į Vokietiją. Ten mums baigėsi pinigai, todėl motina tam, kad turėtume ką valgyti, juodoje rinkoje pardavė savo papuošalus.
Vito tėvas dirbo Švietimo ministerijoje Vilniuje ir Lietuvą paliko maždaug tuo pačiu metu. Dvi skirtingos šeimos susitiko netoli Regensburgo. Karui baigiantis belaukdami Amerikos vizų Vitas ir Aldona susituokė ir įsikūrė Brukline, Niujorke. Ten prie jų prisijungė ir kiti šeimos nariai.
„Palyginti su tuo, ką buvome patyrę prieš tai, Amerikoje buvo nuostabu. Mes visi radome darbus, turėjome daug maisto“ – „The Independent“ pasakojo Gražina.
Vitas ir Aldona susilaukė dviejų vaikų – Vito ir Rūtos. Tėvas, kuris buvo Lietuvos teniso čempionas, nuo mažų dienų mokė šio sporto paslapčių ir savo atžalas.
„Prisimenu, kad per pirmas dienas vaikų darželyje mes visiškai nekalbėjome angliškai, nes namuose buvo kalbama tik lietuviškai. Šeštadieniais lankėme lietuvių mokyklą, šokome nacionalinius šokius, buvome aktyvūs Lietuvos bendruomenės nariai“, – teigia Rūta.
Niekas nenugalės V. Gerulaičio 17 kartų
Brolis ir sesuo po truputį ėmė profesionaliai žaisti tenisą ir iškilo į elitą. Rūta pasiekė Prancūzijos atvirųjų pirmenybių ketvirtfinalį ir ketvirtą Vimbldono turnyro etapą. Tuo tarpu jos brolis apskritai tapo vienu geriausių savo kartos žaidėjų.
Jis per savo karjerą laimėjo net 25-is vienetų varžybų titulus. Galbūt kiti tenisininkai ir turėjo daugiau talento, bet V. Gerulaitis buvo neįtikėtinai greitas ir kovojantis iki galo. 1977 metais „Lietuvos liūtas“ buvo vieno iš gražiausių visų laikų teniso mačų dalyvis, kai Vimbldono pusfinalyje tik po penkių setų kovos 4:6, 6:3, 3:6, 6:3, 6:8 nusileido tuometei megažvaigždei B. Borgui.
V. Gerulaitis į „Grand Slam“ turnyrų finalus nukeliavo dar tris kartus – tais pačiais 1977-aisiais Melburne jis įveikė J. Lloydą ir iškovojo „Australian Open“ titulą.
1979 m. „US Open“ varžybų lemiamame mače jis nusileido J. McEnroe, o po metų ten pat vėl pripažino B. Bjorgo pranašumą.
1980 m. Niujorko „Madison Square Garden“ arenoje V. Gerulaitis po 16 iš eilės patirtų pralaimėjimų pagaliau patiesė patį J. Connorsą. Po istorinio susitikimo paklaustas, kaip jam pavyko įveikti didžiausią savo priešą, jis ištarė šiuo žodžius: „Niekas nenugalės V. Gerulaičio 17 kartų iš eilės“.
Vakarėlių liūtas
Dėl tokių skambių frazių ir savo elgesio už korto ribų V. Gerulaitis publikos dėmesį traukė kaip magnetas.
„Buvo labai smagu su juo eiti prasiblaškyti, bet man neužtekdavo tiek ištvermės. Jis buvo labai dosnus. Jei su mumis eidavo dar 10 žmonių, jam tai nerūpėdavo – jis pirmas ištiesdavo savo mokėjimo kortelę. Vieną kartą kažkas man pasakė, kad jo „American Express“ sąskaitos išlaidų dydis buvo trečias visame pasaulyje. Nieko nuostabaus, nes jis skraidydavo pirmyn atgal su merginomis privačiais reisais“, – pašėlusį V. Gerulaičio būdą patvirtino J. Lloydas.
Tiesa, jis čia pat pastebi, kad V. Gerulaitis už visas linksmybes su kaupu atidirbdavo per treniruotes.
„Jei vakarėliuose per daug sau leisdavo, paskui susiimdavo ir kokį mėnesį po 8 valandas per parą liedavo prakaitą treniruotėse. Turnyrų metu jis niekada nevartodavo alkoholio ir vengdavo merginų kompanijos, nes žinojo, kad kitu atveju, tiesiog neišsimiegotų“, – pridūrė britas.
Į savo 21-ą gimtadienio pižamų vakarėlį, vykusį viešbutyje,V. Gerulaitis pakvietė visus fanus, kurie stebėjo jo mačą. Kai pamatė, kad jų susirinko ne tiek ir daug, jis šiek tiek nusiminė. Bet tada jo draugė Mary Carillo palydėjo jį iki lango ir liepė pažiūrėti žemyn – šimtai fanų vilkėjo pižamas ir stovėjo parke.
Tragiška žūtis
Nors aplankyti Lietuvą tais laikais buvo sunkus uždavinys, Vito tėvui tai pavyko padaryti net tris kartus. Tas keliones suorganizavo Lietuvos teniso teisėjas Vincas Korkutis.
„Jis susitiko su teniso treneriais ir pravedė kelias treniruotes jauniems žaidėjams. Turėjome viską daryti pagal griežtą tvarką, nes tik tokiu būdu V. Gerulaitis galėjo aplankyti savo gimtinę. Ir tai KGB mums skambino ir tikrino kiekvieną vakarą“, – pasakoja V. Korkutis.
„V. Gerulaičio sūnus Vitas taip pat svajojo kada nors aplankyti Lietuvą. Ypač dažnai jis kalbėdavo apie Nidos paplūdimį, vieną gražiausių Lietuvos vietų. Panašu, kad jo tėvai buvo jam nemažai pripasakoję apie mūsų šalį“, – svarstė jis.
V. Gerulaitį vyresnįjį 1991 metais ištiko širdies smūgis ir jis mirė. Po trejų metų tokia pat lemtis ištiko ir jo sūnų Vitą, kuris, viešėdamas pas draugą, užsnūdo ir mirtinai apsinuodijo bekvapėmis anglies monoksido dujomis. Jo laidotuvėse dalyvavo buvę jo varžovai ir draugai Bjornas Borgas, Johnas McEnroe bei kiti.
Dėl visko kalta trauma?
Dieną prieš žūtį V. Gerulaitis Sietle dar žaidė parodomąjį dvejetų mačą kartu su B. Borgu, J. Connorsu ir J. Lloydu.
„Vitui tas mačas buvo vienas iš tų, kai viskas pavyko – ir juokeliai, ir smūgiai. Aš tarstelėjau J. Connorsui, kad korte mūsų trijų net nereikia.
Prisimenu, atlikau vieną smūgį, kurį bandydamas atremti Vitas pasitempė nugaros raumenį. Būtent dėl to jis iškart išskrido atgal į Niujorką. Jei ne tas smūgis, tikriausiai jis būtų dar pasilikęs Sietle bent porai dienų,“– lemtingus įvykius liūdnai prisimena J. Lloydas.
Teta Gražina pamena, kaip buvo pranešta ta tragiška žinia. „Policija paskambino mano seseriai ir paklausė: „Ar tai Aldona Gerulaitis?“ Ji buvo viena, kai sužinojo, kad jos sūnus žuvo. Tada paskambino man ir pranešė tai. Aš pasakiau, kad to negali būti, kad galbūt tai buvo klaidingas skambutis, bet po 15 min. šią naujieną parodė ir per televizorių.“
J. Lloydas apie draugo žūtį taip pat sužinojo telefonu ir nuskubėjo apie tai informuoti B. Borgo, kuris vakarieniavo restorane. B. Bjorgas irgi tuo negalėjo patikėti, tad paskambino V. Gerulaičio motinai.
„Ji atsiliepė ir isteriškai patvirtino, kad tai tiesa“, – pasakoja J. Lloydas.
Vito Gerulaičio sesuo Rūta sako, kad puikiai sutardavo su juo.
„Turėdama Vitą buvau laimingiausia sesuo visoje planetoje. Jo dėka visada jaučiausi tokia mylima,svarbi ir speciali. Jis buvo taip pat labai geras sūnus, nes su tėvu apkeliavo daugybę šalių
Dabar su savimi piniginėje visada nešiojuosi brolio nuotrauką. Dar kelias jo mėgstamiausias turiu savo kambaryje. Daugelyje jų Vitas įamžintas arba žaidžiantis golfą, arba daug besijuokiantis“, – tikina ji.
Parengė Gediminas Inčiūra
ELTA nuotr.
