Tačiau didžioji Mariaus aistra ir pašaukimas – ne scena, o krepšinio aikštelė.
Kai gydytojų verdiktas nutraukė M. Kiltinavičiaus krepšininko karjerą, jis nepasidavė ir tapo treneriu, taikančiu Lietuvoje neįprastus treniravimo metodus.
Sulaukus 20-ies – gyvenimo lūžis
„Nuo mažens savo gyvenime neįsivaizdavau nieko kito – tik krepšinį“, – TV laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“ sako treneris.
Krepšiniu jis pradėjo užsiiminėti būdamas šešerių ir nuo to laiko ši sporto šaka jaunuolį tiesiog prarijo. „Mama pirmadienį duodavo pinigų visai savaitei pavalgyti mokykloje. Tačiau aš juos išleisdavau jau to paties pirmadienio rytą – pirkdavau NBA korteles. Tad mokykloje pietums pinigų neturėdavau, užtat buvau surinkęs apie porą tūkstančių NBA kortelių. Jas turiu iki šiol.
Tuo metu man niekas negalėjo pasakyti, kad veiksiu ką nors kitą nei žaisiu krepšinį. Bet atsitiko taip, kad sulaukęs 20-ies iš gydytojų išgirdau – man nebegalima profesionaliai sportuoti. Tais pačiais metais tapau krepšinio treneriu“, – prisimena M. Kiltinavičius.
Visų pirma treneris
Tą pačią vasarą sportininko gyvenime atsirado muzika. „Išgirdau, kad mano draugas Raigardas Tautkus, su kuriuo kieme žaisdavome krepšinį, kuria vaikinų grupę. Paskambinau, pasakiau, kad ir aš noriu. Rimtų planų neturėjau, galvojau tiesiog smagiai praleisti vasarą. Tačiau viskas įsisiūbavo ir grupė tapo žinoma.
Bet visą tą laiką nenustojau būti krepšinio treneriu. Tiesą sakant, save visų pirma supratau kaip krepšinio trenerį, kuris šalia dar dainuoja muzikos grupėje“, – pasakoja M. Kiltinavičius.
Anot jo, sunkiausia trenerio darbo dalis yra skaudūs pralaimėjimai. Bet kartu tai gali būti ir viena gražiausių patirčių, nes jeigu su sunkumais susidūrusi komanda susitelkia ir bendromis pastangomis pasiekia pergalę, tai toks laimėjimas visus itin suartina.
Prieš rungtynes – meditacija
TV laidoje M. Kiltinavičius pasakojo, kad jis mėgsta, kai prieš rungtynes komanda būna susikoncentravusi. „Todėl jau treniruotėse mokomės paprasčiausio meditacijos būdo – tai gali būti susikoncentravimas ties kvėpavimu, gamtos garsais, muzika“, – sako jis.
Anot trenerio, tai itin praverčia varžybose, mat kelis kartus suklydęs žaidėjas mintimis vis grįžta prie suklydimų, o meditacijos įgūdžiai padeda susikaupti bei būti čia ir dabar.
„Įdomiausia trenerio darbo dalis – santykis su žaidėjais. Trenerio ir žaidėjo ryšys yra labai gilus, jis gali likti visą gyvenimą. Tai mane įkvepia. Labai džiaugiuosi, kad einant metams vis dar jaučiu ryšį su krepšininkais, kurių jau nebetreniruoju – tai itin branginu“, – teigia M. Kiltinavičius.
Treneris negali šaukti
Trenerio teigimu, jeigu jaunuolis trokšta tapti geru krepšininku, jis turi suvokti, kad jam teks daug dirbti.
„Talentingas vaikas turi galimybių, bet jeigu nebus darbštumo, tuomet jį aplenks mažiau talentingi, bet darbštesni. Konkurencija krepšinyje – labai didelė, todėl žaidėjams tenka įdėti labai daug pastangų“, – teigia M. Kiltinavičius.
Anot jo, su vaikais dirbantis treneris negali kelti balso. „Balsą gali pakelti, jeigu nori ką nors akcentuoti, bet jeigu rėkiama, kai vaikui kas nors neišeina, ar dėl to, kad pats treneris stresuoja, nežino ką daryti, ar bijo pralaimėti – tokie veiksmai rezultato neduos. Vaikas tik užsidarys savyje, kontaktas su treneriu dings. Ir tai bus pralaimėjimas“, – tvirtina pašnekovas.
Kamuolio varymas su virtuvinėmis pirštinėmis
Daugiau M. Kiltinavičius pasakos laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“, kurią šeštadienį 10.30 val. rodys televizijos kanalas TV6. Žiūrovai taip pat galės sužinoti, kokius 3 gyvūnus treneris pasiimtų į dėjimo konkursą ir kaip jis lepina savo žaidėjus.
O „Maximos“ iššūkyje laidos vedėjas Mindaugas Ponomariovas-Ozis išbandys dar vieną neregėtą rungtį – krepšinio kamuolio varymą su virtuvinėmis pirštinėmis. Jis bandys įrodyti, kad trasą gali įveikti greičiau nei „Kibirkšties“ krepšininkė Laura Juškaitė bei jaunasis krepšininkas Deimantas.
„Lietuvos mokyklų žaidynės“ – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Žaidynių programoje net 25 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės, mokyklos. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.
