Tris kartus geriausiu Eurolygos klubų vadovu išrinktas P. Motiejūnas aptarė prasidėjusią LKF prezidento rinkimų kampaniją. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad prezidento posto šiuose rinkimuose siekia dabartinis LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas ir buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas Robertas Javtokas. Vienas iš jų LKF prezidento poste pakeis Vydą Gedvilą, kuris nusprendė nebesiekti perrinkimo.
P. Motiejūnas šiuose rinkimuose palaiko R.Javtoko kandidatūrą. Nors tituluotas sporto vadybininkas oficialių pareigų LKF struktūroje užimti neplanuoja, prie Lietuvos krepšinio vystymosi P. Motiejūnas žada prisidėti savo konsultacine pagalba.
„Jeigu klausiate, ar aš siekiu kažkokio oficialaus posto, tai atsakymas yra tikrai ne. Krepšinis turi vienyti. Rinkimuose turime žmogų, kuris vienija ir moka apjungti žmones. Dalyvauti Lietuvos krepšinyje yra garbės reikalas ir tam postų nereikia. Tikrai rasčiau laiko diskusijoms, prisidėčiau savo „know how” (geraja praktine patirtimi), kad Lietuvos krepšiniui būtų geriau”, – interviu naujienų portalui tv3.lt kalbėjo ne kartą geriausiu Lietuvos sporto vadybininku išrinktas P. Motiejūnas.
R. Javtokas ir P. Motiejūnas jau yra dirbę kartu – net šešerius metus R. Javtokas žaidė „Žalgiryje”, kur ir baigė savo karjerą, o vėliau ketverius metus dirbo legendinio šalies klubo sporto direktoriumi ir buvo dešinioji P. Motiejūno ranka.
P. Motiejūnas yra kartu dirbęs ir su M. Balčiūnu, kai abu vyrai ėjo atsakingas pareigas LKF organizacijoje. Tiesa, akivaizdu, kad šiems sumaniems ir inovatyviems sporto vadybininkams vienoje organizacijoje buvo gerokai per ankšta.
„Vienas žmogus yra paėmęs Lietuvos krepšinio vėliavą ir ją neša taip, tarsi ta vėliava būtų jo. Jam atrodo, kad kiekviename žingsnyje jis daro gera Lietuvos krepšiniui, bet galiu pasakyti konkrečiais pavyzdžiais. Tas NKL perėmimas į savo rankas, kuris neseniai įvyko, nežinau, kuo yra geras Lietuvos krepšiniui. Kai NKL vadovo rinkimus laimėjo žmogus, kuris nėra lojalus Mindaugui, lyga apskritai buvo perimta federacijos. Toks cirkas… Tai – diktatūra demokratijoje”, – skambių žodžių nevengia paprastai tokiais pareiškimais nesišvaistantis Eurolygos direktorius.
Daugiau P. Motiejūno minčių – naujienų portalo tv3.lt parengtame interviu.
Negaili kritikos esamiems vadovams
Pauliau, kaip vertinate viešoje erdvėje prasidėjusią abiejų kandidatų kovą?
Man smagu, kad kažkas nori pakovoti, nesėdi ramiai ir nesako, kad viskas gerai.
Tikrai smagu, kad krepšinio bendruomenė gali rinktis ne iš vieno kandidato. Šiuo metu viešoje erdvėje labai eskaluojama rinkimų sistema ir galimas jos ydingumas. Tiesa, tokia ji yra daugiau kaip 30 metų. Galbūt turite numatę modelį, kaip LKF prezidentą derėtų rinkti ateityje?
Matote, kaip čia pasakyti gražiau, kad niekas nesupyktų, bet ateinu iš kažkokio profesionalesnio lygio. Dirbau su klubu, kuris yra su didžiausiu biudžetu šalyje ir žaidžia aukščiausioje lygoje. Visą laiką norisi, kad tie didieji flagmanai turėtų svaresnį balsą. Dabar, sakykime, mėgėjų klubai turi tokį patį balsą kaip „Žalgiris”, „Lietkabelis”, „Wolves”. Turėtų būti kažkoks kriterijus, kokios organizacijos Lietuvos krepšiniui sukuria daugiau vertės. Pagal tai ir turėtų būti sudarinėjama formulė.
Su tokia tvarka buvo išrinktas Arvydas Sabonis ir visi kiti. Sistema veikė, bet dabar yra atgyvenusi. O ji atgyveno todėl, kad kažkas tobulai išmoko pasinaudoti jos silpnomis vietomis.
Esmė, turbūt, vis tiek yra ne rinkimų sistema, o žmonių vertybės ir komandos. Man teko dirbti tiek su Mindaugu, tiek su Robertu. Yra vienas žmogus, kuriam pritariu ir kurį palaikau ir yra žmogus, kurio nepalaikau. Visi turime savo nuomonę, bet esmė – vizijoje.
Šiuo metu einate itin atsakingas Eurolygos direktoriaus pareigas. Kiek giliai galėtumėte įsitraukti į LKF veiklą, jeigu R. Javtokas taptų prezidentu?
Jeigu klausiate, ar aš siekiu kažkokio oficialaus posto, tai atsakymas yra tikrai ne. Krepšinis turi vienyti. Rinkimuose turime žmogų, kuris vienija ir moka apjungti žmones. Dalyvauti Lietuvos krepšinyje yra garbės reikalas ir tam postų nereikia. Tikrai rasčiau laiko diskusijoms, prisidėčiau savo „know how” (geraja praktine patirtimi), kad Lietuvos krepšiniui būtų geriau.
Jeigu toje komandoje yra Robertas, aš visada pasiryžęs padėti. Tai absoliučiai nėra pinigų ar atlyginimo klausimas. Kaip dėl idėjos LKF buvo Arvydas Sabonis ar Jonas Kazlauskas, taip būčiau ir aš. Yra duoklės savo šaliai klausimas ir tokiems dalykams aš visada rasiu laiko.
Mindaugas Balčiūnas TV3 televizijos žurnalistei Jolantai Svirnelytei užsiminė, kad jeigu laimėtų rinkimus, būtų kuriamas naujas Lietuvos rinktinės administracinis modelis. Pavyzdžiui, atsirastų rinktinės programos vadovo pareigos, o šis žmogus būtų atsakingas už visą keturių metų olimpinį ciklą ir komandos komplektaciją. Panaši praktika taikoma JAV rinktinėje, kurią komplektuoja ne treneris, o Grantas Hillas. Ką apie tai manote?
Jau anksčiau esame turėję tokių komandos vadovų. Tokiu buvo Antanas Guoga. Kai rinktinės treneriu buvo Jonas Kazlauskas, 2013 m. Slovėnijoje laimėjome Europos čempionato sidabro medalius.
Galvojau, kad tada aš buvau komandos vadovu, bet kai reikėjo atsiimti apdovanojimus prezidentūroje, Mindaugas pasakė, kad aš nebuvau patvirtintas ir komandos vadovu vis dar buvo Antanas Guoga. Aš visada sėdėdavau ant suolo, būdavau rūbinėje, todėl tokie Mindaugo pasakymai man buvo ganėtinai skaudūs.
Nepasisekė – pakeičiam trenerį, „pastatysim” komandos vadovą. Čia bus žmogus, kurį pakeisime, jeigu nebus rezultatų? Tai yra kompreso dėjimas lavonui.
Tiki Roberto Javtoko pergale
Ką galėtumėte pasakyti kaip „Žalgirio” ir Eurolygos žmogus apie tai, kad jauni krepšininkai Lietuvoje, o ir visoje Eurolygoje, sunkiai atranda savo žaidimo minutes. Patys geriausi traukia į NCAA universitetus, nes bent jau šiame gyvenimo etape jie nemato savo ateities Europoje. Kaip žadate tai spręsti?
Kaip Eurolygos vadovas galiu pasakyti, kad analizuojame situaciją ir jau esame pradėję darbus šiais klausimais. Reikia laiko, kad viskas pavyktų.
Ar „Žalgiris” svarstytų pasirinkti panašų kelią, kuriame yra Berlyno ALBA? Vokiečių klubas Eurolygoje tradiciškai yra turnyrinės lentelės apačioje, tačiau suteikia daug žaidybinio laiko savo vietiniams krepšininkams.
Čia jau klausimas klubo direktoriui Pauliui Jankūnui.
Grįžtant prie rinkimų. Ar tikite, kad jūsų palaikomas kandidatas Robertas Javtokas gali laimėti LKF prezidento rinkimus? Galbūt tai daugiau būdas garsiai iškomunikuoti savo idėjas?
Žinant Roberto istoriją – kiek jis žaidęs, kiek laimėjęs ir kiek turi titulų, niekada negirdėjau iš jo, kad jis eina pabėgioti po aikštelę. Jis visada eidavo kovoti dėl pergalės ir laimėti. Tikiu, kad jis gali laimėti, dėl to jį ir palaikau. Suprantu, kad laiko kampanijai nėra daug, bet situacija yra tokia, kokia yra.
Reikia suprasti, kad tai yra skirtingų vertybių ir skirtingų taktikų kova. Vienas žmogus yra „perlaužęs” šitą rinkimų sistemą ir žino, kaip laimėti. Esu dalyvavęs ne vieneriuose rinkimuose ir kai 2021 m. susirinko absoliučiai visi federacijos nariai, tapo aišku, kad vyksta kažkas neįprasto. Šimtaprocentinio dalyvavimo iki tol niekada nėra buvę. Tikrai tikiu Robertu ir laikau kumščius už jį. Jeigu ne dabar, tai kitą kartą. Manau, tikrai ne taip turi būti, kaip yra dabar.
Atrodytų, kad tiek Mindaugas Balčiūnas, tiek Robertas Javtokas turi tinkamų kompetencijų ir savybių, kurios leistų sėkmingai vystyti Lietuvos krepšinį. Kur yra esminis šių kandidatų skirtumas?
Vienas žmogus yra paėmęs Lietuvos krepšinio vėliavą ir ją neša taip, tarsi ta vėliava būtų jo. Jam atrodo, kad kiekviename žingsnyje jis daro gera Lietuvos krepšiniui, bet galiu pasakyti konkrečiais pavyzdžiais. Tas NKL perėmimas į savo rankas, kuris neseniai įvyko, nežinau, kuo yra geras Lietuvos krepšiniui.
NKL perėmimo pavyzdys yra idealus pavyzdys, kaip veikia vienas iš kandidatų. Kai NKL vadovo rinkimus laimėjo žmogus, kuris nėra lojalus Mindaugui, lyga apskritai buvo perimta federacijos. Toks cirkas… Tai – diktatūra demokratijoje.
Robertas yra jungiantis žmogus, kuris duoda visiems išsakyti savo idėjas, mintis ir taip eina į priekį. Ne pagal tai – jeigu tu ne su manimi, tu prieš mane.
Paprastas klausimas – tu leidi vykti diskusijai ar tik susirenki žmones, kurie tau linksi galvomis? Svarbiausia – komandinis darbas, o ne „draugelių”, klasiokų ir grupiokų paskyrimai.
Koks šių rinkimų fone būtų jūsų palinkėjimas visai Lietuvos krepšinio bendruomenei?
Skambės be galo popsiškai, bet jeigu mes tikrai norime kilti, turime dirbti išvien. Paimsiu gal ir negerą pavyzdį, bet alkoholikui ar narkomanui pirmas žingsnis yra pripažinti, kad jis toks yra – jis serga.
Linkiu pripažinti, kad Lietuvos krepšinyje tikrai kažkas neveikia. Nebus taip, kad ateis kažkoks vienas žmogus, pamojuos lazdele ir viskas pasikeis. Turime suprasti, kad tai priklauso nuo mūsų visų. Nesvarbu, tu esi krepšinio mokyklos treneris, vadybininkas, komandos vadovas ar klubo savininkas. Turime suremti pečius ir eiti į priekį prisiimant atsakomybę.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad LKF prezidento rinkimai vyks rugsėjo 17 d.
