Fundamentali šios Aukštaitijos klubo sėkmės dalis yra Kristupas Žemaitis, kuris praėjusią vasarą prisijungė prie Europos taurėje dalyvavusios komandos ir iškart davė teigiamą impulsą komandai.
Gynėjas šiame sezone Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) rinko po 8 taškus, atlikdavo po 3,5 rezultatyvaus perdavimo ir turėjo 10,3 naudingumo balų vidurkį.
Antrajame pagal pajėgumą Senojo žemyno turnyre atletas rinko net geresnius skaičius – 8,4 taško, 3,5 rezultatyvaus perdavimo, atkovodavo 3,3 kamuolio ir rinkdavo 11,3 naudingumo balų vidurkį.
Kaip perėjimo į aukštesnį lygį procesas jautėsi pačiam atletui?
„Manau, kad visai neblogai. Aš savimi tikėjau, kad galiu tempti aukštesnį lygį. Viskas sekėsi neblogai tiek Lietuvos fronte, tiek Europos taurėje. Vėlgi – svarbiausias dalykas išsilaikyti tame lygyje. Aišku, man labai gerai sukrito kortos, kad buvo treneris, kuris idealiai tiko pagal mano žaidimo stilių.
Be to, negalima taip sakyti, bet kažkiek pasisekė, kad pagrindinis įžaidėjas Nikola Radičevičius trečdalį arba pusę sezono su traumelėmis, kas man davė žaidimo laiko ir aš manau, kad duotą laiką visai neblogai išnaudojau“, – adaptaciją stipresnėje komandoje apibūdino gynėjas.
Jau paminėti šio sezono „Lietkabelio“ pasiekimai – antroji vieta LKL, antroji vieta KMT ir nervų patampymas būsimiems Europos taurės čempionams.
Nepaisant to, kad Aukštaitijos ekipa čempionais netapo – šis sezonas klubui vis tiek yra istorinis.
Ekipa antrąkart modernioje LKL istorijoje iškovojo antrąją vietą.
Pirmąkart antrąją vietą „Lietkabelis“ iškovojo 2016–2017 m. sezone, kai komandos garbę gynė broliai Lavrinovičiai, o prie komandos vairo stovėjo dabartinis „Žalgirio“ strategas Kazys Maksvytis.
„Išties geras sezonas, – kalbėjo Panevėžyje atsiskleidęs gynėjas. – Kokie lūkesčiai buvo prieš sezoną ir ką padarėme po sezono – kažkiek sužaidėme virš savo galimybių.
Kažkiek gaila prisiminus pralaimėtas rungtynes Europos taurėje Ankarai, kas iššaukė aštuntfinalyje būsimus čempionus „Virtus“.
Labai apmaudu dėl paskutinių dviejų finalo rungtynių prieš „Rytą“, kur pralaimėjome vienu ir trimis taškais. Vienas atkovotas kamuolys, vienas metimas ir serija galėjo pasikreipti bet kaip. Iš esmės turime būti patenkinti – padarėme tikrai neblogą darbą ir visi daugmaž esame laimingi.“
Prie K. Žemaičio ir bendrai „Lietkabelio“ sėkmės prisidėjo Nenadas Čanakas, kuris nudirbo fantastinį darbą treniruodamas Aukštaitijos ekipą.
Treneris per savo būvimą Panevėžyje ne tik aikštelėje demonstravo gerą krepšinį, su kuriuo pasiekė gerus rezultatus, bet ir kartu pakėlė kitų žaidėjų žaidimą į aukštesnį lygį, o kartu su tuo atėjo ir solidesni atlyginimai.
Iš ankstesnių komandų galime prisiminti Željko Šakičių, Tomą Dimšą, Paulius Valinską, Gabrielių Maldūną, kuris žaidimo prasme žengė didelį žingsnį į priekį. Paieškojus – šiame sąraše galima būtų rasti ir dar daugiau pavardžių.
Į šį sąrašą patenka ir K. Žemaitis, kuris viso sezono metu demonstravo, kad jis yra vertas žaisti aukštesniame lygyje.
Galima sakyti argumentą, kad gynėjas jau rinko solidžius skaičius „Dzūkijoje“ – taip, tačiau alytiškiai tuo metu kovojo dėl išlikimo LKL.
Visgi išlaikius tokią pačią statistiką aukštesnio kalibro komandoje rodomas ne tik solidus žaidėjo žaidimas, bet ir didelis trenerio įdirbis bei pasitikėjimas juo.
„Manau, kad treneris prie mano progreso prisidėjo išties daug, – pasakojo K. Žemaitis. – Vėlgi – jis nėra tas treneris, kuris po menkiausios klaidos tave iškart sodintų, neduotų žaisti. Tas žaidėjui duoda labai daug – tu gali klysti, gauni gerų minučių ir nesi sodinamas po kiekvieno blogo epizodo. Treneris stumia į priekį, duoda pasitikėjimo.
Buvo tikrai tragiškų rungtynių, o po jų treneris prieidavo ir pasakydavo, kad visiems tokių rungtynių būna, kai nejauti ritmo puolime ir kitas rungtynes vėl eisi į starto penketą ir žaisi gerai. Tokie žodžiai įpučia pasitikėjimo ir dar labiau savimi tikėti. Ačiū treneriu, kad tikėjo manimi ir davė gerų minučių šį sezoną“, – atidavė duoklę treneriui atletas.
Komanda yra taip pat svarbi dalis augančio pasitikėjimo ir išmokstamų pamokų dalis.
Šiemet „Lietkabelyje“ žaidė visko matę krepšininkai – Vytenis Lipkevičius, Gediminas Orelikas, Džordže Gagičius ir NBA naujokų biržoje pašauktas N. Radičevičius.
„Tikrai taip, – paklaustas, ar komandos draugai įpūtė papildomo pasitikėjimo sezono metu sakė K. Žemaitis. – Komandoje turėjome patyrusių vilkų, kurie visko matė ir prieidavo, pasakydavo. Nors ir ne mano pozicijos žaidėjai, bet iš Gedimino Oreliko pasisėmiau daug patirties, iš Vytenio Lipkevičiaus, iš to pačio Džordže Gagičiaus.
Tam tikrose situacijose jie prieina ir pasako, ką reikia daryti. Komandoje nebuvo kažkokių piktžolių, kurie gadintų komandos mikroklimatą. Tas irgi prisidėjo prie gerų rezultatų sezono metu.“
Istorinis sezonas komandai, statistiškai geras sezonas individualiai – kur pakryps atleto karjera?
„Manau, kad daugiau šansų, jog liksiu („Lietkabelyje“ – aut. past.) nei neliksiu. Mano situacija yra tokia, kad iki liepos mėnesio klubas turi duoti atsakymą ir tada matysime, ar vasarą turėsiu pasiūlymų. Esu labai patenkintas miestu, žmonėmis, sirgaliais, organizacija, komanda ir tikrai norėčiau čia likti, bet matysime. Panevėžyje daug kas keisis. Matysiu, kokios yra sąlygos ir žiūrėsime“, – apie savo ateitį kalbėjo K. Žemaitis.
Pamirštant K. Žemaičio klubinę karjerą – gynėjas sezono metu turėjo prisijungti prie rinktinės, kuri dalyvavo atrankoje į Pasaulio čempionatą, tačiau krepšininkas susirgo COVID-19 ir dalyvauti negalėjo.
Jau netrukus prasidėsiančiame kitame lange sąraše K. Žemaičio pavardės nematyti.
Taip pat įžaidėjų klausimas – rugsėjį vyks Europos čempionatas, o potencialo ir vilties, kad „Lietkabelio“ gynėjas gali patekti į galutinį čempionato dvyliktuką – yra.
Vaidas Kariniauskas minėjo, kad visą sezoną buvo kankinamas traumų, tad galima daryti išvadą, kad dvimetrinis gynėjas vasarą lopysis žaizdas ir ruošis klubiniam sezonui.
Mantas Kalnietis jau baigė karjerą rinktinėje, tad kas dar?
Vytenis Čižauskas? Arnas Velička? Donatas Sabeckis? Margiris Normantas? O gal tas pats K. Žemaitis?
„Jeigu kažkam kyla klausimų, šį langą praleisiu ne dėl to, kad norėčiau poilsio, nes tikrai nesu tokio statuso žaidėjas, jog kviečiamas į rinktinę galėčiau sakyti, kad man reikalingas poilsis, – aiškino K. Žemaitis. – Priežastis yra paprasta – liepos 1, kai bus rungtynės, vyks mano vestuvės. Dėl to neišeina šitame lange sudalyvauti.
Kažkiek gaila, nes antrą kartą iš eilės atkrentu iš rinktinės, kai praktiškai esu šalia. Pirmąkart dėl COVID-19, o dabar dėl vestuvių, bet tikslas yra, kad noriu patekti į rinktinę, noriu užsivilkti marškinėlius. Tai turbūt yra kiekvieno lietuvio svajonę sužaisti už Lietuvą.
Dėl tų pačių įžaidėjų (Europos čempionate – aut. past.) – tikriausiai turėsime Roką Jokubaitį, Luką Lekavičių, kurie bus pagrindiniai. Ir vėlgi, kodėl gi ne? Reikia dirbti, tikėti ir jeigu gausiu kvietimą – tai bus istorinis šansas. Darysiu viską, kad užsikabinčiau už 12-uko. Būtų fantastika ir svajonės išsipildymas. Viską matysime antroje vasaros pusėje, kai bus dar vienas langas į Pasaulio čempionatą.“
