Nesėkmių šleifas pastaruosiuose turnyruose neišmušė iš vėžių pajėgiausio Lietuvos tenisininko 23 metų Ričardo Berankio: „Kartais būna geriau, kartais prasčiau. Dabar jaučiuosi 100 proc. pasirengęs ir laukiu pergalių.“
„Toks jau tas tenisas. Nemanau, kad esu vienintelis, patiriantis iš eilės tiek daug pralaimėjimų. Kaip čia pasakius. Gal ne tiek ir daug. Pirmuose turnyrų ratuose patyriau keturis pralaimėjimus“, – pirmadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo R. Berankis.
Jis tvirtino, kad nebuvo viskas taip prastai: „Žaidimas nebuvo toks prastas pastaruoju metu. Varžovai buvo ne patys silpniausi. Nedaug trūko iki pergalės.“
Lietuvos teniso žvaigždė po savaitės atostogų Lietuvoje rengiasi vykti į Ameriką, kur 10 dienų gerins sportinę formą specialioje treniruočių stovykloje. Vėliau kartu su treneriu Gabrieliu Markusu dalyvaus penkiuose turnyruose.
„Liepos 22 dieną žaisiu Atlantoje, vėliau Vašingtone, Sinsinatyje, Toronte ir „US Open“. Mėginsiu kautis ten, – pasakojo R. Berankis. – Palyginti su pernai, atsirado daugiau pasitikėjimo. Pernai buvo daug baimės, kad neatsinaujintų trauma. Per tuos metus teko duoti didelį krūvį kojai, ji atlaikė viską kuo puikiausiai. Jaučiu daug daugiau pasitikėjimo savo kūnu. Lauksime dabar tik pergalių.“
– Neseniai atšventėte gimtadienį. Kokių palinkėjimų sulaukėte?
– Visi linkėjo sėkmės, laimės, šypsenos ir geros sveikatos. Metų pradžioje po Australijos atvirųjų pirmenybių susirgau bronchitu, išsimušiau iš fizinės formos. Tačiau dabar esu 100 proc. pasirengęs darbams.
– Amerikoje atnaujinsite darbą su treneriu Gabrieliu Markusu?
– Tai ir nebuvo paslaptis. Treneris Remigijus Balžekas lieka čia. Visada sakėme, kad liepos mėnesį pradėsime darbą su G. Markusu iki rugsėjo. Šiuos penkis turnyrus su juo ir važiuosiu. Kiekvienas treneris kuo nors skiriasi, kaip ir kiekvienas žaidėjas. Geras žmogus, neišsišokantis, mėgta sunkiai dirbti. Kaip ir aš.
– Kokį tikslą keliate sau iki šių metų pabaigos?
– Būtų gerai išlikti ATP reitingo šimtuke, kad kitais metais nereikėtų žaisti „Australian Open“ turnyro atrankos. Tai vienas iš pagrindinių uždavinių. Kaip seksis, matysime.
– Savaitgalį Vimbldono čempionu tapo Andy Murray, su kuriuo vos prie pusmetį žaidėte Australijoje. Koks jausmas?
– Tas pasitikėjimas ir susideda iš tokių mažų dalykų. Kai su tuo žmogumi prieš pusmetį stovėjai aikštelėje, koveisi ir pralaimėjai ne į vienus vartus, žinoma, geras jausmas. Aišku, tai parodo, kad dar daug ir trūksta.
– Šįmet daug traumų Vimbldono turnyre. Kaip manote kodėl?
– Niekas negali pasakyti. Aš nežinau, nes užpernai nežaidžiau, o pernai kvalifikacijos varžybose žaidžiau kituose kortuose. Sunku ką pasakyti apie tą žolės dangą. Kiek kalbėjau su kitais žaidėjais, daug slidesnė, lėtesnė, kitoks žolės plaukas.
– Galbūt perėjimas nuo grunto į žolės dangą sudėtingas?
– Man ne. Kitiems gal. Galbūt ir per greitas perėjimas.
– Gerai nuo jaunių „US Open“ laikų pažįstamas lenkas Jerzy Janowiczius įspūdingai žaidė ir pasiekė Vimbldono pusfinalį. Kaip reaguoji į tokius jo rezultatus?
– Sportinis agresyvumas ima. Mano metų žmogus jau Vimbldono pusfinalyje. Norėjau tik pasveikinti ir palinkėti sėkmės. Koks pavydas? Eik ir patek ten, jei nori (juokiasi).
