35-erių M. Griškonis pastarosiose olimpinėse žaidynėse Tokijuje užėmė 6-ą vietą vienviečių valčių varžybose.
LTOK apdovanojimų ceremonijoje M. Griškonis prizą netikėtai gavo iš dukros rankų ir tai prityrusį atletą gerokai išmušė iš ritmo.
„Žinojau, kad dukra pakviesta teikti apdovanojimo, tačiau ji turėjo apdovanoti profesorių Juozą Skernevičių už gyvenimo nuopelnus. Bet kai išgirdau, kad apdovanos mane - susijaudinau, balsas ant scenos ėmė virpėti. Sutrikau dėl tokio netikėtumo faktoriaus“, – prisipažino M. Griškonis.
Tokio rango asmeninis prizas irkluotojui yra pirmasis. Todėl teikia didelį džiaugsmą: "Esu nustebęs ir pamalonintas. Tai tarsi dar vienas aukštos prabos medalis, kurio nesu turėjęs, ir kurį šį vakarą su džiaugsmu parsinešiu namo."
2021-ųjų sezonas M. Griškoniui buvo kupinas permainų ir netikėtumų. Sezoną jis pradėjo porinėje dvivietėje su Sauliumi Ritter, tačiau į Tokijo žaidynes vis tiek vyko kaip vienvietininkas.
„Sezonas buvo toks, kad nieko negalėjau suplanuoti ir prognozuoti. Is pradžių irklavome dvivietę su Sauliumi ir vylėmės pakartoti 2016-ųjų sėkmę bei tapti olimpiniais prizininkais. Bet dėl įvairių priežasčių mums nepavyko sukurti geros įgulos, - pripažino geriausias metų sportininkas. - Į vienvietę sėdau likus tik mėnesiui iki olimpiados. Nepaisant to, 6 vieta Tokijuje likau nepatenkintas. Galbūt 2024-aisiais Paryžiuje pavyks pasitaisyti?..“
Šiemet M. Griškonis tapo ir Lietuvos irklavimo federacijos vadovu, tad vis dažniau susiduria su politikais bei funkcionieriais, kurių darbu pats nėra patenkintas.
„Valdininkai sportą vertina kadencijomis, bet mums, sportininkams, tai – visas gyvenimas“, – tokią repliką nuo scenos paleido irkluotojas.
Po renginio paklaustas, ką turėjo omenyje, M. Griškonis įgėlė politikams: „Aš esu nusivylęs, kad pačių sportininkų balsas nėra girdimas. Dažniausiai visi sprendimai ir naujovės priimami nepasitarus nei su sportininkais, nei su jų treneriais. Ateina vienas Seimas ir vyriausybė, po kelerių metų juos keičia kiti ir niekas negirdi sportininkų. Šiemet Tokijuje laimėjome 1 olimpinį medalį, anksčiau jų parvešdavome po 4-5. Prieš kelerius metus priimtos sporto reformos nulėmė tokį kritimą. Savo kalboje pasakiau, kad valdininkai turi įsiklausyti į sportininkų ir trenerių mintis. Nes joks valdininkas nebus svarbesnis už sportininką ar trenerį“.
Geriausi Lietuvos sportininkai
2021 m.: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė) ir Mindaugas Griškonis (irklavimas).
2020 m.: rinkimai neįvyko dėl pandemijos.
2019 m. Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė) ir Danas Rapšys (plaukimas).
2018 m.: Rūta Meilutytė (plaukimas) ir Andrius Gudžius (lengvoji atletika).
2017 m. Airinė Palšytė (lengvoji atletika) ir Andrius Gudžius (lengvoji atletika).
2016 m.: Simona Krupeckaitė (dviračių sportas) ir Aurimas Didžbalis (sunkioji atletika).
2015 m.: Laura Asadauskaitė- Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė) ir Ramūnas Navardauskas (dviračių sportas).
2014 m. : Rūta Meilutytė (plaukimas) ir Jevgenijus Šuklinas (kanojų irklavimas).
