Ekstremaliomis sąlygomis vykstantis ralis pareikalauja net aukų – per visą Dakaro istoriją, trunkančią nuo 1978 m., jų priskaičiuojama virš šešių dešimčių.
Tačiau dalyvavimas Dakaro maratone kainuoja ne tik fizinių bei psichologinių jėgų, bet ir milžiniškas pinigines sumas.
Septintą kartą Dakaro ralyje dalyvausiantis „General Financing team Pitlane“ pilotas Benediktas Vanagas nusprendė pasidalinti komandos išlaidomis. Kaip pabrėžia pats lenktynininkas, įvardijamos sumos yra tik už dalyvavimą lenktynėse.
„Pradėkime nuo startinio mokesčio. Naujokams, t. y. pirmą kartą dalyvaujantiems ekipažams, jis kainuoja 28 tūkst. Eur, o lenktyniaujantiems Dakare jau ne pirmą kartą pritaikoma šiokia tokia nuolaida ir suma sumažėja 1400 eurų.“ – komentuoja B. Vanagas.
Tiesa, šis mokestis apima ne tik galimybę prie starto linijos atsistoti pilotui, šturmanui ir bolidui. Už šią sumą Dakaro ralio organizatoriai pasirūpina technikos logistika iš Europos (Havro, Prancūzijos) į Pietų Ameriką (Peru, Lima) ir atgal.
O tai iš viso sudaro daugiau nei 20 tūks. km kelionę. Tačiau iki Havro uosto techniką nusigabenti komandos turi pačios, už savo lėšas. Taip pat į 26,6 tūkst. sumą įeina ir 3 kartų per dieną maitinimas bei medicininės paslaugos, jeigu jų prireikia.
Jokia komanda nėra įsivaizduojama ir be kitų svarbių sudėtinių dalių. Pavyzdžiui, be techninio aptarnavimo sunkvežimio ir technikų, atsakingų už Dakaro bolido taisymą ir paruošimą lenktynėms.
Ar komandos narių, gelbstinčių logistikos ir infrastruktūros klausimais, ypač aktualiais dykumoje. Lenktynininkas pasakoja, jog už kiekvieną žmogaus ar technikos atsiradimą lenktynėse Dakaro ralio organizatoriams reikia mokėti nemažas sumas.
Pavyzdžiui, komanda už 3 technikų galimybę būti Dakare turi sumokėti po 9 tūkst. Eur, t. y. net 27 tūks. Eur iš viso. Reikia fotografo? Už akreditaciją klokite 3,5 tūks. Eur!
Už infrastruktūrą ir logistiką atsakingi žmonės, komandos vadovas bei vairuotojas – dar po 9 tūks. Eur. Į šias sumas, kaip ir aukščiau minėtas, taip pat įeina maitinimas ir medicininės paslaugos.
Vis dėlto, tai tik maža dalis visų išlaidų, į kurias nėra išskaičiuoti žmonių atlyginimai, atsarginės detalės ar visus metus trunkančio pasiruošimo kaštai.
Negana to, komanda turi turėti ir transportą. Komandos sunkvežimis, kuriame talpinamos atsarginės detalės bei įranga, Dakare atsidurs už 7 tūkst. Eur, žurnalistams skirtas visureigis už 4,5 tūkst. Eur, o komandos visureigis – 2,5 tūkst. Eur.
Tiesa, visureigiai turi būti ne bet kokie – į Dakarą įleidžiami tik visais keturiais ratais varomi džipai, kurie „išgyventi“ Dakaro sąlygomis turi daugiau šansų, nei priekiu ar galu varomos transporto priemonės.
„Iš viso tokia komanda turi sumokėti šimtatūkstantinę sumą. O mes, kaip ir kitos lietuvių komandos, esame vidutinio ar net mažo dydžio, lyginant su gamyklinėmis komandomis.“ – teigia B. Vanagas.
Lenktynininkas skaičiuoja, jog 2019 metais į Dakarą keliaus 13 komandos narių bei 4 transporto priemonės, įskaitant „Toyota Gazoo Racing Hilux“ bolidą.
Tokio dydžio komandos dalyvavimas ralyje (tik jos atsiradimas Dakare!) kainuoja... Tiek, kiek kainuoja 4 kambarių butas ar net namas sostinėje, t. y. virš 128 tūks. Eur. Tačiau šie skaičiai, lyginant su didžiosiomis Dakaro komandomis, nėra dideli.
Pavyzdžiui, 2018 metais „Toyota Gazoo Racing“ į Dakarą išsiuntė 97 žmonės, o „Peugeot“ – 200. Preliminariai pasiskaičiuoti, kiek kainuoja atsivežti į Dakarą tiek žmonių, – nesunku.
2019 metais sausio 6–17 dienomis vyksiančiame Dakaro ralyje Lietuvai atstovaus rekordinis skaičius komandų: 3 komandos dalyvaus automobilių klasėje ir 2 – motociklų.
