Byrantys milijonai, monstriška statistika ir problemų nebekelianti nugara. Viskas skamba tobulai, bet gyvenimas milžiniškuose Kinijos miestuose ir žaidimas valstybinių įmonių valdomose komandose ne visada yra toks lengvas, kaip gali pasirodyti pažvelgus į statistikos protokolus ar „Instagram“ istorijas.
Nugaros trauma, atšaukti mainai į Detroito „Pistons“ dėl neva nepraeito medicininio patikrinimo, melodrama virtęs sutarties pasirašymas su Hiustono „Rockets“, po kurio vėl imta abejoti aukštaūgio sveikata. Per dvejus metus tarp 2015 ir 2017 m. D. Motiejūnui teko iškęsti daug ir tapti nereikalingu NBA komandoms.
Bet kita, milžiniškais mastais auganti rinka atsivėrė. Kinijos komandos pradėjo kviestis D. Motiejūną ir palaipsniui mokėti pinigus, kuriuos įprastai gauna tik vietinės žvaigždutės.
Sunku patikėti, bet dideli pinigai ir įspūdingi pasirodymai D. Motiejūno Kinijoje sirgalių akyse nepavertė pačia patraukliausia super žvaigžde. Tačiau tarp klubų vadovų lietuvio pavardė yra viena pirmųjų norų sąraše. Tokiam loginiam prieštaravimui yra paprastas paaiškinimas.
„Pradėkime nuo to, kad vis dar dauguma Kinijos žmonių yra įsitikinę, jog būtent vietiniai žaidėjai yra žvaigždės. Atvykėliai iš svetur, jeigu gerai žaidžia CBA lygoje, įrodo save, ilgainiui tampa žvaigždėmis. Motiejūnas į Kiniją atvyko jau būdamas garsus, visi jį matė kaip NBA žaidėją.
Jau po pirmo sezono visi kalbėjo, kaip nori jo savo komandoje. Jis tokio tipo žaidėjas, kurio tu nori. Žmonės Donatą laiko labai geru žaidėju“, – Pekine tv3.lt pasakojo buvęs „Sharks“ darbuotojas, agentas ir krepšinio komentatorius Kevinas Wangas.
Yao Mingo šešėlis
Šią vasarą po dviejų galingų metų Šandonge lietuvis nusprendė persikelti į didžiausią Azijos milžinės miestą – ekonomikos, technologijų ir verslo centrą Šanchajų, suraitydamas parašą po sutartimi su „Sharks“ komanda, kurioje dar 1997 metais buvo nutūpęs Saulius Štombergas, o trumpą, bet šlovingą karjerą pradėjo NBA Šlovės muziejaus narys Yao Mingas.
Geriausias visų laikų Kinijos krepšininkas 1997-2002 metais lakstė gimtojo miesto komandoje ir padėjo jai vienintelį kartą istorijoje tapti lygos čempione. Kai „Sharks“ 2009 metais atsidūrė ties bankroto riba, Yao nusprendė imtis veiksmų ir gelbėti ją.
Y. Mingo balsas svarbiausias buvo beveik dešimtmetį – praėjusį sezoną jis pradėjo pardavimo procedūras, kurios buvo baigtos tik šią vasarą. Klubą įsigijo valstybės valdomas verslo monopolis – „Jiangsu“ grupė, vertinama 450 milijardų juanių arba apie 60 mlrd. eurų.
Nors sandorio detalės yra griežtai slepiamos, kinų žurnalistai spėlioja, kad suma galėjo siekti apie milijardą juanių, o tai būtų kiek daugiau nei 130 mln. eurų. Šie skaičiai leidžia dar geriau suprasti, kaip stipriai krepšinio klubai yra vertinami Kinijoje.
Sandoris leido „Sharks“ ekipai prisivilioti D. Motiejūną, nes valdoma Y. Mingo ši negalėjo svajoti apie didelį biudžetą.
6 milijonai ant stalo
Tam, kad įsigytų D. Motiejūną naujieji Šanchajaus komandos savininkai ant stalo turėjo mesti įspūdingą pinigų sumą. Žiniasklaidoje skelbta, kad ši siekia 6 mln. JAV dolerių, bet tėra dalinai tiksli.
K. Wango žiniomis, lietuvio atlyginimas gali siekti tokią sumą prieš mokesčius. Po jų ji sumenksta beveik per pusę. Agento spėjimu, lietuvis „Sharks“ gretose turėtų gauti apie 2,5-3 mln. JAV dolerių į rankas.
„Negaliu pasakyti tikslių skaičių, nes tai yra konfidenciali informacija. Bet Donatas tikrai yra vienas brangiausiai apmokamų krepšininkų Kinijoje“, – tv3.lt teigė K. Wangas.
Kad daugiausiai susišluojantis užsienietis – faktas. Bet nereikia pamiršti išpūstų Kinijos krepšininkų algų. Čia kaip karaliai gyvena net blogiausiose lygos komandose žaidžiantys vidutiniokai, leidžiantys sau važinėti „Ferrari“ ar „Porsche“ automobiliais. Ką jau kalbėti apie tokius vardus kaip Yi Jianlianis.
Vietiniai žaidėjai tėvynėje yra graibstomi ir mylimi, o tik stiprius kinus komandoje turinčios ekipos turi rimtus šansus kovoti dėl lygos titulo. Tą lemia ribojimai turėti tik du legionierius. Maža to, jie kartu vienu metu gali žaisti tik du kėlinius iš keturių. Todėl komandos labai svarbu pataikyti su užsieniečiais ir turėti stiprių savų žaidėjų.
Didelė paklausa
Pasikviesdami D. Motiejūną „Sharks“ įvykdė pagrindinį tarpsezonio tikslą – lietuvis buvo taikinys „numeris vienas“, kuriam keliami keli nemaži reikalavimai.
„Donatas yra tikras profesionalas. Tiek asmeninėmis, tiek žaidybinėmis prasmėmis jis puikiai atitinka „Sharks“ komandos viziją.
Praėjusį sezoną labai prastai gynėmės ties baudos aikštele. Pasirašydami sutartį su Donatu tikimės, kad jis ir toliau rinks taškus, patikimai ginsis po krepšiu ir susirinks atšokusius kamuolius. Kartu viliamės, kad Donato buvimas ekipoje padės vietiniams žaidėjams suprasti komandinio žaidimo reikšmę“, – tv3.lt sakė Šanchajaus komandos atstovė Inge Zhang.
Tam, kad laimėtų kovą dėl kauniečio parašo „Sharks“ turėjo kaip reikiant pavargti – D. Motiejūno norėjo kitos Kinijos, kelios Eurolygos, NBA komandos. Vis tik aršiausią kovą užvirė ir didžiausius pinigus metė CBA lygos ekipos.
„Visų pirmą, iš užsienio atvykę aukštaūgiai yra labai paklausūs. Donatas gerai kovoja dėl kamuolių, yra patikimas gynyboje, gali žaisti 4 ir 5 pozicijose. Ir jis nėra senas, dar gali ilgai žaisti. Ir svarbiausiomis akimirkomis juo gali pasitikėti – būtent to labiausiai ir reikia komandoms“, – lietuvio populiarumą tarp klubų vadovų aiškina R. Wangas, kadaise į „Sharks“ gretas atvedęs Jimmerį Fredette’ą.
Milžiniškas spaudimas
Apie 3 mln. dolerių į kišenę per šešis mėnesius trunkantį čempionatą, 27 taškų ir 14 atkovotų kamuolių vidurkis bei jausmas, kad esi trokštamas. Atrodytų, kad viskas yra tobula, tačiau grįžkime prie to, jog ne viskas Kinijoje yra paprasta.
Vos vieną komandą čia valdo privataus, o ne valstybinio verslo atstovai. Permainos čia greitesnės nei bet kurioje kitoje gerai žinomoje krepšinio lygoje – treneriai keičiasi vos padarę kažką, kas nepatinka vadovui, o tvirtą vietą išsikovojusių užsieniečių taip pat nėra daug.
„Būna, kad su viena komanda žaidei dar praėjusią savaitę, o dabar jau treneriai sukeisti vietomis. Kas buvo asistentas jau yra vyriausias treneris. Žiūrint vadovui rungtynes, kažkas jam nepatiko ir įvyksta pasikeitimai be didesnių svarstymų ir jų tie dalykai nestebina. Tai vyksta ne vienoje komandoje ir ne vieną kartą. Yra mums nepaaiškinamų dalykų, bet tokia yra specifika ir tą reikia priimti“, – kiek anksčiau tv3.lt pasakojo Nandzinge dirbantis Gintaras Krapikas.
Permainų, spaudimo ir neužtikrintumo karuselę dar labiau žada įsukti naujai priimta taisyklė – garantuoti užsieniečiams nuo šiol bus tik pirmi du sutarties mėnesiai, po kurių komanda galės parodyti duris arba sutartį pratęsti iki sezono galo.
„Kai uždirbi tiek daug pinigų, tu privalai žaisti gerai. Ypač dabar. Ekipos gali tave atleisti ir tai įvyksta nuolat. Tu turi rodyti rezultatus, nes esi užsienietis“, – teigia R. Wangas.
Spaudimo sukuria ir vietinė žiniasklaida bei tai, koks populiarus krepšinis yra šalyje, turinčioje 1,4 mlrd. gyventojų.
„Turėjote tą pajausti čempionato metu – žiniasklaidos dėmesys yra milžiniškas. Pavyzdžiui, Kinijos rinktinės rungtynes stebėjo po 40 mln. žmonių vien internetu. Ir tai vyksta ne tik pasaulio čempionato metu, visas šis dėmesys vėliau persikels į CBA lygą. Tai yra antras žiūrimiausias sportas Kinijoje po futbolo. Kai vyksta krepšinio rungtynės, visi jas stebi“, – tvirtina agentas.
Ilgias kelias žvaigždės statuso link
Atrodytų, kad tokią statistiką ir tokius pinigus renkantis vyrukas kaip D. Motiejūnas turėtų drąsiai vadintis viena ryškiausių lygos žvaigždžių. Tačiau tokio titulo kiniečiai jam neskuba lipdyti.
Čia krepšinis suprantamas kiek kitaip ir žiūrovus labiausiai domina tie, kurie nebūtinai žaidžia efektyviai, bet svarbiausia – efektingai.
Pavyzdžiui, statulą Pekine turintis Stephonas Marbury, ar tų pačių „Sharks“ veidu tapęs J. Fredette’as, šią vasarą persikėlęs į Atėnų „Panathinaikos“.
„Donatas nėra labiausiai dėmesį kaustanti CBA lygos žvaigždė. Čia populiaresni ir dažniau pripažįstami lemiamus metimus atliekantys, gražiai kamuolį valdantys, efektingus perdavimus atliekantys žaidėjai“, – tv3.lt sakė Kinijos krepšinio rinktinės atstovas spaudai Ma Bingfengas.
„Būtent, – išgirdęs klausimą, ar CBA lygoje žvaigždėmis laikomi efektingą krepšinį žaidžiantys krepšininkai, sušuko K. Wangas. – Dėl to Jimmeris buvo populiariausias žaidėjas visą buvimo čia laiką. Tai dėl žaidimo stiliaus. Ypač kai ketvirtame kėlinyje gali žaisti tik vienas užsienietis. Ekipos dažniausiai tada naudoja gynėjus“.
Žiūrovams Kinijoje nerūpi – efektingą epizodą sukūrė savos ar priešininkų komandos žaidėjas. Prieš metimą tribūnose tik pasigirsta vieningas „uuu“, o tada jau priklausomai nuo baigties – jei kamuolys skrodžia tinklelį, nuvilnija „ooo“ bei plojimai, jeigu ne – gailus ir ilgas „aaa“.
„Sirgalius labiau domina žaidėjai. Jie juos palaiko. Buvo tikrai keista, kad atvažiuoja priešininkas į tavo salę, kur sėdi tavo sirgaliai, bet jie ploja varžovams. Čia labai greitai žiūrovas nusisuka nuo komandos ir palaiko pavardes“, – pastebėjo G. Krapikas.
Jau netrukus D. Motiejūnas tęs savo odisėją Kinijoje – daugelį metų Lietuvos vėliavą čia nešė ir šalį garsino Jonas Kazlauskas, o dabar estafetę bando perimti vis daugiau lietuvių. Kol kas ryškiausias jų – naujai save atradęs ir, atrodo, sveikatos bėdas užmarštyje palikęs D. Motiejūnas.
