36-erių vyras į Kiniją persikėlė pakviestas Jono Kazlausko – vienos iš labiausiai gerbiamų krepšinio asmenybių šioje šalyje.
Kauno „Žalgiryje“, Krasnodaro „Lokomotiv“ ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje dirbęs specialistas dabar sutinka trečią sezoną sėkmingiausioje visų laikų Kinijos krepšinio komandoje Guangdongo „Southern Tigers“.
Ši yra devynis kartus laimėjusi Kinijos krepšinio asociacijos (CBA) pirmenybes, o pastarąjį kartą tą padarė prabėgusiame sezone, kai šioje žaidė puikiai lietuviams pažįstamas Sonny Weemsas, kadaise vilkėjęs „Žalgirio“ marškinėlius.
Čia žaidžia ir toliau tą darys ir viena ryškiausių Kinijos visų laikų krepšinio žvaigždžių Yi Jianlianas.
S. Kavaliauskui tai buvo pirmas Kinijos lygos čempiono žiedas, o jo šventimas buvo visiškai kitoks nei, pavyzdžiui, vykdavo po žalgiriečių triumfo.
„Nėra cigarų, šampano, tinkliuko nukirpimo“, – bendraudamas su tv3.lt pasakojo S. Kavaliauskas.
Guangdongas yra pietų Kinijos provincija, kurią sudaro 21 miestas. „Southern Tigers“ komanda žaidžia ir treniruojasi Donguano mieste, kuriame yra įsikūręs ir S. Kavaliauskas. Jis buvo tas žmogus, kuris turbūt labiausiai apsidžiaugė tuo, jog šiame mieste pirmojo pasaulio čempionato etapo rungtynes žaidė Lietuvos rinktinė.
Tuo pasinaudojęs S. Kavaliauskas stebėjo visas rungtynes, vykusias 16 tūkst. žmonių talpinančioje arenoje, kurioje namų rungtynes žaidžia ir „Southern Tigers“. Tik tada tribūnos būna pilnos, o ne puštuštės kaip čempionato metu.
Tai kartu buvo ir puiki proga išvysti daugiau lietuvių mieste, kuriame įprastai gimtąją kalba galima pasikalbėti tik su šeima.
Būtent jos buvimas šalia palengvino S. Kavaliausko adaptaciją aštuonis milijonus gyventojų turinčiame ir itin drėgnu klimatu pasižyminčiame mieste, prie kurio jis jau spėjo įprasti.
„Mano toks požiūris ir buvo, kad tikrai nebūčiau važiavęs, jeigu nebūčiau turėjęs galimybės atsivežti šeimos“, – sakė S. Kavaliauskas.
Ar ilgai svarstėte Jono Kazlausko pasiūlymą vykti į Kiniją?
Nedavė laiko ilgam svarstymui, sakė dvi dienas turi. Nori važiuoti ar nenori, apsispręsk. Neturėjau daug laiko.
Žinome, kad Kinijoje yra galimybė užsidirbti nemažai pinigų, bet kokie dar argumentai nulėmė sprendimą?
Tai yra iššūkis tiek darbe, tiek gyvenime. Pamatyti tokią šalį, o išvažiuoti su J. Kazlausku yra visai kitaip. Toks pasiūlymas tikrai nesimėto – atvažiuoti dirbti į Kiniją nėra lengva. Rinka yra didelė, bet norinčių čia būti taip pat yra daug. JAV specialistai taip pat nori čia įsitvirtinti ir dirbti. Pasiūlymas buvo toks, su kuriuo negalėjau nesutikti. Nežinai, kada dar toks šansas pasitaikys. Ir buvau dirbęs rinktinėje, o ten darbas toks, kad sunku susirasti klubą. Darbą su rinktine baigi vėlai, o visi klubai jau pradeda pasiruošimą. Viskas tada taip susidėjo, kad pasirinkau išvažiuoti.
Taip palaipsniui pradėsite jau trečią sezoną Kinijoje. Kas pradžioje stebino, o dabar jau yra įprasta?
Kinija visą laiką stebina. Kai tu galvoji, kad kažką jau supranti, tuos pačius kinus, praeina diena ir tu vėl nieko nesupranti. Perprasti juos nėra lengva. Jau treti metai, kai esu čia, bet negaliu pasakyti, kad esu Kinijos ekspertas ir suprantu, kaip čia kažkas vyksta. Viskas yra labai savita ir kiekvieną kartą būna įdomybių. Pirmais metais darbas buvo visai kitoks, kai dirbome lietuvių būryje. Kai mes dėliojome treniruočių planus, grafikus, rungtynių planus. Darbas tada buvo visai kitoks. Dabar jau dvejus metus dirbu su kinu treneriu ir darbas yra visai kitoks.
Kuo skiriasi tas darbas?
Dabar atvirai negaliu sakyti, kol dirbu ir esu viso to dalis. Bet planavimas vyksta visai kitaip nei pas mus. Dėl to turbūt ir yra kviečiami specialistai iš užsienio, kad padėtų. Specialistų, tokių kaip mes, kai esi fizinio rengimo treneris ar asistentas, balsas nėra toks pat galingas, kaip vyriausio trenerio. Tu turi daug prisitaikyti, didelių keitimų iš tavęs nereikalauja, turi dirbti dažnai taip, kai jie nori. Ir į pastabas jie mažai reaguoja, turi savo pasaulėžiūrą, krepšinio supratimą. Iš kitos pusės, negali sakyti, kad yra blogai, nes praėjusiais metais laimėjome čempionatą.
Koks didžiausias iššūkis buvo jums, atėjus iš Europos, tokių organizacijų kaip „Žalgiris“ ar Lietuvos rinktinė?
Iš darbo pusės – kad tu negali su visais žaidėjais susišnekėti, nes ne visi kalba net angliškai. Visos treniruotės vyksta su vertėjais, bendravimas su žaidėjais per vertėjus. To žmogiškumo, artumo, pabendravimo labai trūksta tarp užsieniečių ir kinų. Atotrūkis yra labai didelis. Kai tu nori išgauti tą darbą ne tik šaukdamas ant jų ir sakydamas, ką daryti, bet ir nori pabendrauti, pasakyti kodėl darai, kaip darai, kodėl tu šiandien darai prasčiau, galbūt kažkokios problemos? Tai su vertėju viskas vyksta kitaip ir tokio bendravimo kaip kitose šalyse nėra.
Nandzinge dirbantis treneris Gintaras Krapikas sakė susidūręs su problema, kad žaidėjai gauna didelius pinigus ir nesiekia tapti geresniais. Jums taip pat teko su tuo kovoti?
Pas mus pagrindinėje komandoje yra daug rinktinės, aukštesnio lygio žaidėjų. Turbūt jie dėl to ir pasiekė daugiau, nes norėjo ir stengėsi. Todėl negaliu pasakyti, kad yra didelio tingėjimo ar nenoro. Profesionaliausi kinai tikrai dirba. Bet vasaros metu tenka daugiau dirbti su jaunimu, nes yra antra ir trečia komandos mūsų sistemoje, tai iš jų matosi šiek tiek, kad yra patenkinti tuo, ką jau turi. Jie jau nežiūri į tai, ką gali išspausti daugiau iš savęs.
Dirbate ir su viena didžiausių Kinijos krepšinio žvaigždžių Y Jianlianu. Koks tai atletas?
Šimtu procentų profesionalas. Matosi, kodėl jis yra tiek pasiekęs. Jis yra visa galva aukščiau už kitus, kalbant apie tą lygį. Tai natūralu, nes matai požiūrį, darbą treniruotėse. Tai nėra iš niekur. Taip, jis yra talentas, bet daug pasiekęs savo darbu. Nuo pirmos dienos tikrai negalėjau pasakyti nieko blogo apie jį.
Šie žaidėjai mėgsta puikuotis tuo, kad uždirba milžiniškus pinigus?
Kinijoje apskritai hierarchija yra labai išreikšta ir pinigai vertinami. Tiek mašinos, tiek apsirengimas, kažkiek bendravimas. Jie nori parodyti, kad yra aukštesnėje klasėje. Tai tikrai jaučiasi. Kinijoje yra kitas požiūris, jaučiasi, kad jie uždirba daug ir nori tą parodyti. Bendravime tai ne visą laiką jaučiasi, kai kurie tikrai paprasti ir bendraujantys. Bet jų visa visuomenė yra taip sudėliota, kad jeigu esi aukščiau, turi tą parodyti. Tai yra Kinijos niuansai, kurių negali papasakoti, tą reikia pajausti ir pamatyti.
Prie arenos netrūksta „Ferrari“, „Tesla“ ir kitų automobilių?
Vienareikšmiškai – „Ferrari“, „Porcshe“. Ir ne tik mūsų komandoje, bet ir žemesnėse.
CBA komandos gali turėti tik du užsieniečius ir tai dažniausiai būna žvaigždės. Kiek jie turi įnorių – praėjusį sezoną treniravote S. Weemsą ir M. Brooksą.
Manau, kad mes dėl to ir laimėjome praėjusį sezoną, kad nebuvo atskirties. Jie tikrai stengėsi, ne vien dėl statistikos, jie norėjo laimėti. Tai sportininkai, kuriems neužtenka pinigų. Su Sonny buvau dirbęs ir „Žalgiryje“, tada tai jam buvo pirmi metai užsienyje, išvažiavus iš JAV. Jo požiūris tikrai skiriasi, koks buvo tada ir dabar. Atvažiavęs, kai susitikome, jis net pasakė, kad per tą laiką pasikeitė. Tikrai matosi iš elgesio, sportavimo lygio. Tikras profesionalas, nors jau ne pats karjeros žydėjimas, bet atiduoda viską ir labai daug. Tų įnorių tikrai nepasakyčiau, kad yra. Jie atvažiuoja sportuoti ir dirbti. Kaip ir minėjau, dėl to ir laimėjome praėjusį sezoną, nes visa komanda buvo kartu.
Žinome, kaip pergales švenčia lietuviai. Kaip tą darė čempionais tapę kinai?
Visiškai kitoks šventimas. Po laimėjimo viską organizuoja lyga. Nėra cigarų, šampano, tinkliuko nukirpimo. Visiškai kitaip, nei mes esame įpratę. Šventimas kiek kitoks, vakarėliai daugiau organizuojami su rėmėjais, valdžios atstovais.
Kiek bendrumo yra komandose – būna bendrų vakarienių, laisvalaikio leidimo?
Kinai tą organizuoja daugiau savo rate. Kartais per sezoną vieną, daugiausiai du kartus padaro bendrą vakarienę. Nėra tokio komandinio buvimo, atskirai daugiau.
Į Kiniją išvažiavote kaip vienas geriausių Europos fizinio rengimo trenerių. Ką šie metai davė jums?
Vien tik pati lyga priverčia domėtis kitaip, treniruočių procesą valdyti kitaip, nes labai daug rungtynių, jos pačios yra ilgesnės – kėliniai po dvylika minučių. Vien iš tos pusės priverčia daugiau dirbti individualiai, pripratinti žaidėjus prie kitokių krūvių, pratimų. Davė tikrai nemažai patirties tiek iš profesinės srities, tiek iš gyvenimiškos, nes Kinija duoda daug pasaulėžiūros pamatyti. Tikrai nesigailiu pasirinkimo atvažiuoti čia.
Atvažiavote su šeima – kiek tai palengvino viską?
Žymiai. Kai tu grįžti namo ir grįžti pas šeimą, yra visiškai kitaip. Mano toks požiūris ir buvo, kad tikrai nebūčiau važiavęs, jeigu nebūčiau turėjęs galimybės atsivežti šeimos. Man tai yra labai svarbu.
