Chaosas
M. Kaznačenko teigimu, ji dar prieš savaitę nejautė jokio nerimo. Dabar viskas pasikeitė. 24-erių mergina atvirauja, kad pastaruoju metu sulaukia itin daug dėmesio.
„Žinoma, kad jaudulys yra. Visi esame žmonės, tad, manau, tai normalu, – svarstė M. Kaznačenko. – Dabar trupučiuką chaosas. Nelabai suprantu, kas vyksta. Net sunku apibūdinti, kaip jaučiuosi – nervinuosi, labai laukiu... Reikia atvažiuoti į Pjongčangą, apsiraminti. Žinau, kad ten viskas bus gerai.“
Nors Marija žaidynėse debiutuos, nedaug trūko, kad ji prieš ketverius metus būtų šliuožusi olimpinėje Sočio trasoje.
Tąkart prieš pat žaidynes paaiškėjo, jog Lietuvos biatlono rinktinei atiteko viena vieta moterų varžybose. Ją užėmė Diana Rasimovičiūtė. Patyrusi sportininkė trijose Sočio rungtyse liko 42, 43 ir 51 pozicijose.
„Mano idealė – biatlonininkė Magdalena Neuner. Gaila, kad ji baigė karjerą. Man ši vokietė itin imponavo, nes buvo labai jauna, kai pirmąkart startavo olimpiadoje. Norėjau tą pakartoti ir važiuoti į Sočį“, – juokėsi M. Kaznačenko.
Netikėta slidininkės karjera
Galiausiai Marija nusprendė baigti karjerą. Ji vasarą skyrė sau – mėgo aktyvų poilsį, važinėjo dviračiu, leido laiką su draugais.
M. Kaznačenko vasaros pabaigoje iš gimtojo Visagino riedučiais nuvyko į Ignaliną. Ten netikėtai sutiko šalies slidinėjimo rinktinės trenerę Kazimierą Strolienę.
„Ji manęs paklausė: gal nori dalyvauti Lietuvos čempionate? Pasakiau, kad noriu. Nuvažiavau, viską laimėjau. Davė pasirašyti sutartį. Sutikau ir išvažiavau į stovyklą užsienyje“, – juokėsi Marija.
Dabar M. Kaznačenko save laiko slidininke, nebe biatlonininke.
„Atsakymas paprastas – esu slidininkė, nes nemoku šaudyti“, – šmaikštavo visaginietė.
Sportiška šeima
Marija biatlonininke buvo nuo 15-os iki 21-erių metų, o ant slidžių pirmąkart atsistojo, kai jai buvo treji.
M. Kaznačenko kilusi iš itin sportiškos šeimos. Merginos močiutė – lengvosios atletikos sporto meistrė. Tėtis aukštumų siekė žiemos sporto šakose, o senelis dar ir dabar, būdamas 72-ejų, dalyvauja dviračių bei slidinėjimo maratonuose.
Už Mariją olimpinių žaidynių metu sirgs ne tik šeima, o ir draugai. Slidininkė turi gausią palaikymo komandą, kuri driekiasi Lietuvoje, Vokietijoje, Baltarusijoje, Rusijoje.
„Labai mėgstu bendrauti, tad turiu daug draugų. Jie džiaugiasi, kad startuosiu olimpiadoje, rezultatas nesvarbus“, – šypsojosi Marija.
Tikslas – atkentėti iki komos
Slidininkė į olimpines žaidynes išvyks vasario 1-ąją ir turės porą aklimatizacijos savaičių.
M. Kaznačenko konkretaus siekio Pietų Korėjoje neįvardijo: „Neįsivaizduoju, kokia vieta gali būti. Mano tikslas – parodyti maksimalius rezultatus, pagerinti rekordus ir atkentėti iki finišo, atidirbti iki komos.“
Nors Marijos kolega Mantas Strolia Pjongčange varžysis penkiose rungtyse, M. Kaznačenko bus galima išvysti dviejose – vasario 13-ąją sprinto varžybose ir 15-ąją 10 kilometrų laisvuoju stiliumi. Kitose rungtyse lietuvė vietų neiškovojo.
Visaginietė mano, kad paros Pietų Korėjoje užteks atgauti jėgas. Mergina mėgsta startuoti keliose varžybose iš eilės.
„Visada norėjau dalyvauti žaidynėse ir pažiūrėti, kaip man seksis olimpiniame lygyje, – tv3.lt kalbėjo M. Kaznačenko. – Manau, Pjongčange viskas bus gerai, labai saugu. Patys žinote, kad olimpinėse žaidynėse dominuoja draugystė, nėra jokio karo.“
Dainuoja ir groja pianinu
Marija neslepia, kad Lietuvoje siekti rezultatų nėra lengva. Čia žiemos sporto sąlygos ne idealios.
„Vis dėlto, žinant tai, ką turime, atrodome visai neblogai, – svarstė M. Kaznačenko. – Nežinau, kodėl daugiausia žiemos sportininkų iš Visagino, Ignalinos. Tačiau važiuojant iš Vilniaus, iki Švenčionių sniego nėra. O už Švenčionių yra. Visagine jo dar daugiau. Gal todėl dauguma atletų yra iš mūsų krašto.“
M. Kaznačenko – ne tik slidininkė. Ji – Lietuvos edukologijos universiteto Kūno kultūros specialybės ketvirtakursė. Marija ateityje labai nori dirbti su vaikais, juos mokyti ne vienos sporto šakos subtilybių.
Vaikystėje visaginietė lankė muzikos mokyklą. Jos M. Kaznačenko nebaigė, nes pradėjo aktyviai sportuoti. Nepaisant to, slidininkė dar ir dabar labai mėgsta dainuoti, groti pianinu.
