Dėl prestižinio posto penktadienį varžysis dabartinė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir buvęs Plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkatis, tikinantis, kad Lietuvos sportui žūtbūt reikia permainų ne kažkada vėliau, o būtent dabar.
Jei žiūrėtume vien į skaičius, tai Lietuvos sportas, o tiksliau Lietuvos olimpiečiai, lyginant su ankstesniais laikais, tikrai neišgyvena geriausio laikotarpio. Pavyzdžiui, į vasarą vyksiančią Tokijo olimpiadą Lietuva kol kas deleguoja 22 sportininkus. Žinoma, laiko iškovoti kelialapius dar yra, galbūt prisijungs ir krepšinio rinktinė, tačiau Lietuva tiek mažai olimpiečių, panašu, dar nėra turėjusi.
Ir tai toli gražu tiesiogiai nereiškia, kad LTOK dirba blogai, ar kad LTOK nesirūpina šalies atletais. Ši organizacija deda dideles pastangas, kad sportininkai būtų aprūpinti reikiamomis sąlygomis ir turėtų galimybę augti.
Tačiau į prezidento postą besitaikantis E. Vaitkaitis, kalbėdamas su tv3.lt, net kelis kartus pabrėžė permainas, kurių šiai organizacijai reikia nedelsiant. O jų, kaip sako kandidatas, netrūksta.
tv3.lt ketvirtadienį publikuos interviu ir su antrąja kandidate į LTOK prezidento postą, D. Gudzinevčiūte.
Pasak E. Vaitkaičio, LTOK turi milžinišką įtaką skirstant visus su sportu susijusius finansus, tačiau ta įtaka nepasinaudoja, arba įtaką nukreipia ne ten, kur reikėtų. Ir nors pats savęs E. Vaitkaitis toli gražu nelaiko tobulu kandidatu, jo kandidatavimas reiškia vieną – sporto organizavimui Lietuvoje reikia permainų, nes tik besikeičianti organizacija gali atnešti vaisių.
„Manau, kad tai yra ženklas. Ženklas, rodantis, kad laikas pokyčiams. Jei kalbėtume apie Dainos Gudzinevičiūtės vadovavimą, tai jis trunka praktiškai 16 metų – aštuonerius metus ji yra LTOK prezidentė, dar aštuonerius ji buvo Vykdomojo komiteto narė.
Mano kandidatavimas skambėtų taip: aš nesu idealus kandidatas, bet atėjo laikas keistis. Futbolo terminais kalbant, tai aš esu tarsi saugas, gavęs puikų perdavimą ir turintis galimybę įmušti įvartį. Tai ar man mušti įvartį, ar grąžinti kamuolį atgal ten, kur jis buvo anksčiau? Aišku, kad aš turiu mušti“, – tv3.lt sakė kandidatas į LTOK prezidento postą.
Plačiau apie E. Vaitkaičio poziciją, lūkesčius, šansus laimėti ir LTOK reikalingas permainas – interviu:
Ką savo ėjimu į prezidento rinkimus visų pirma norite parodyti žmonėms?
Manau, kad tai yra ženklas. Ženklas, rodantis, kad laikas pokyčiams. Jei kalbėtume apie Dainos Gudzinevičiūtės vadovavimą, tai jis trunka praktiškai 16 metų – aštuonerius metus ji yra LTOK prezidentė, dar aštuonerius ji buvo Vykdomojo komiteto narė.
Mano kandidatavimas skambėtų taip: aš nesu idealus kandidatas, bet futbolo terminais kalbant, tai aš esu tarsi saugas, gavęs puikų perdavimą ir turintis galimybę įmušti įvartį. Tai ar man mušti įvartį, ar grąžinti kamuolį atgal ten, kur jis buvo anksčiau? Aišku, kad aš turiu mušti.
O kokie veiksniai lėmė jūsų sprendimą dalyvauti rinkimuose?
Manau, kad šiam ėjimui susidėjo visos aplinkybės. Ir karantinas, ir prastėjanti situacija Lietuvos sporte. Pragyvenimo lygis auga, biudžetas auga, o rezultatai prastėja. Infrastruktūra gerėja, bet dėl to niekas nesikeičia. Departamentas panaikintas, ministerijos atsakomybės panaikintos. Ką girdžiu ir ką matau, tai kad kažkas kaltas, kažkokie žmonės kalti dėl sporto subyrėjimo Lietuvoje.
LTOK, turėdamas tokį svorį, turi prisiimti bent dalį atsakomybės. Ne tik už dabarties rezultatus, bet ir už ateities pasiekimus. Tam, kad įvyktų pokyčiai, turi pasakyti sau: „Nuo šiol bus kitaip“. O kad bus kitaip, kol kas nepanašu – jei visi pritaria darbų tęstinumui, tai panašu, kad pokyčių didelių nebus. Žiūrint į LTOK komandą, einančia su D. Gudzinevičiūte, panašu, kad nieko naujo artimiausius metus nebūtų – tai tie patys žmonės, dirbę ir iki šiol.
Jei kalbėtume konkrečiau, tai ko naujo reikia LTOK?
Reikia įvesti finansų skirstymo sistemą – kaip ir kam finansai skirstomi, kodėl skiriama būtent tam, o ne kitam? Ar išvis yra žiūrima į ateitį? LTOK tiesiogiai sportininkų nerengia, bet turi didelę įtaką rezultatams, nes skirsto finansavimą.
Į Tokijo olimpiadą, panašu, vyks maža saujelė Lietuvos sportininkų. Ar tai irgi viena priežasčių keisti dabartinę valdžią?
Manau, kad tai yra rezultatas. Tai nėra vienadienis dalykas, prie to mes ėjome palaipsniui. Delegacijos narių tikrai mažokai – taip, nėra krepšininkų, taip, pasunkėjo atrankos kriterijai. Bet pasiteisinimų mes čia ieškoti neturime, nes visiems pasaulyje tie kriterijai yra vienodi. Mes turime ne pasiteisinimų ieškoti, o ėjimų į priekį, kad situacija pasikeistų.
Pabandykime dar konkrečiau. Jei laimėsite rinkimus, ką iš pradžių keisite?
Tie rezultatai, jie nepagarės per metus. Nebus jokių stebuklų, kad man atėjus po metų visi ims laimėti ir stebinti pasaulį. Taip tikrai nėra. Bet apie ką mes galime kalbėti, tai apie tvarų finansų augimą, tiek LTOK rėmuose, tiek išorėje. Sunku paaiškinti, kodėl šie klausimai nebuvo pakelti anksčiau. LTOK, turėdamas tokią įtaką, seniausiai galėjo padidinti finansavimą mūsų sportininkams. Kitas dalykas, tai investicija į ateitį. Finansai, lėšos, dabar yra labiau skiriami situacijos palaikymui, o ne jos vystymui. Tarkime, ką mes turime daryti, kad po kelių metų plaukimo būreliuose būtų žymiai daugiau vaikų? Turime investuoti į ateitį, kitaip nebus. Turime suteikti visokeriopą technologinę pagalbą. Tam, kad pasiektume rezultatų po 12-16 metų, turime imtis veiksmų jau dabar. Ne kažkada vėliau, o dabar.
Kokio palaikymo jau spėjote sulaukti arba kaip į tai reaguoja Lietuvos sporto federacijos?
Teko susidurti su begale federacijų, tai turiu vieną išvadą – problemų daugiausiai yra su pačiu dialogu, o tiksliau jo nebuvimu. Ko siekčiau tapęs prezidentu, tai surinkti visus atsakingus žmones, kalbėtis, diskutuoti. Rengti konferencijas, kad ir kiek jų reikės. Tai būtų daroma tam, kad visi rastume bendrą kompromisą. Turime atsižvelgti į visas šalis – negalime elgtis taip, kaip mums atrodo. Turime matyti strategiją, turime atsakyti, ką mes norime matyti Lietuvos sporte po keliolikos metų. Reikia turėti užduotis, tikslus, padaryti taip, kad sistema ne tik egzistuotų, bet ir veiktų. Kitaip sakant, LTOK reikia gyvo, judančio organizmo.
Nuoširdžiai – kaip pats vertinate savo galimybes laimėti rinkimus?
Mano šansai priklauso nuo balsavimo procedūros kokybės. Jei balsavimas bus tikrai slaptas, jei nebus naudojami tam tikri įtakos svertai, tai mano šansai yra gana dideli. Jei balsavimo procedūra bus tokia, kaip anksčiau, pavyzdžiui, 2012 metas, tai neturiu praktiškai jokių šansų.
Kandidatavimas kartu reiškia, kad traukiatės iš Plaukimo federacijos prezidento pareigų. Tiesa?
Savo pavyzdžiu demonstruoju, kad aš nesu prisirišęs prie savo posto. Jokiai organizacijai nėra sveika ir naudinga, jei ji po truputį tampa uždara akcine bendrove. Tik kaita užtikrina procesą. Pati D. Gudzinevičiūtė apie tai kalbėjo debatuose – ji tvirtino, kad tik kaita gali užtikrinti judėjimą į priekį.
