„Unikalus reiškinys - nuo 1992 metų Lietuvos krepšinio rinktinė dalyvavo 7 olimpinėse žaidynėse. Pasiruošimą Barselonos olimpinėms žaidynėms 1992 metais iš esmės finansavo Arvydas Sabonis ir Šarūnas Marčiulionis, o nuo to laiko krepšininkai, kurie atstovauja Lietuvai, negauna jokio atlygio. Tai yra didžiausias patriotiškumo pavyzdys savo šaliai. Visi tai vertina kaip savaime suprantamą dalyką“, – teigė Ramūnas Butautas.
Nuo tų laikų, prabėgus 30 metų, iš esmės niekas nepasikeitė kai yra kalbama apie Lietuvos sporto finansavimo ar trenerių darbo užmokesčio sistemą.
„Reikėtų suvokti, kad niekas nepagalvoja, kad vyrų krepšinio rinktinė finansuoja visą Lietuvos krepšinį: tiesiogiai jaunimo, moterų krepšinio programas ir rinktines.
Dabar yra populiaru kalbėti, kad moterų krepšinis neturi rezultatų, tačiau moterų krepšinis neturi valstybinio finansavimo, todėl ir apie rezultatus kalbėti yra sunku. Tikimės rezultatų, bet nieko neduodame. Valstybė negali sau leisti būti tokia aplaidi. Lietuva pinigų finansuoti sportui turi: LTOK daugiau nei 10 mln., LR ŠMSM apie 7 mln., savivaldos – 60 mln. Visgi beveik 80 milijonų sportui yra tikrai dideli pinigai Lietuvos mąstu. Klausimas ar jie teisingai skirstomi? Negalime tapatinti komandinių sporto šakų su individualiomis sporto šakomis, kadangi skiriasi specifika ir sportuojančių skaičius“, – pridūrė R.Butautas.
Ministrės vertinimu, reikia dar kartą peržiūrėti strateginių sporto šakų sąrašą ir ji optimizuoti.
„Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje turime ir krepšinio atstovą, todėl tikrai reikia rodyti lyderystę ir imtis iniciatyvos šiuo klausimu. Visi supranta, kad krepšinis yra populiariausia sporto šaka, kiekvienas šalies pilietis tikisi pergalių ir medalių. Visi gyvename su spaudimu ir taip priimame, nes esame didi krepšinio valstybė ir nepatekimas į olimpines žaidynes mums yra tragedija. Tačiau reikia vieną kartą suprasti, kad krepšinis, kaip ir beja kitos sporto šakos, tikrai negauna adekvataus finansavimo.
Susitikimo metu taip pat buvo aptarta ir itin opi, dešimtmečiais veikianti biudžetinių įstaigų trenerių atlyginimo sistema.
„Puikiai suprantu, kad labai svarbu trenerių motyvacijos didinimas, ypatingai biudžetinių įstaigų trenerių kvalifikacinių kategorijų dešimtmečiais nekeistos sistemos tobulinimas. Taip pat ir pirmųjų trenerių skatinimas, tai ypatingai aktualu ir svarbu, kadangi būtent šie treneriai sudomina jaunuosius krepšininkus krepšiniu bei parengia juos kitiems treneriams. Todėl būtina sureguliuoti darbo užmokesčio bei kompensacinių mechanizmų treneriams už paruoštus žaidėjus tvarką”, – sakė Ramūnas Butautas.
