Švietimo susitarimą pasirašė Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Nacionalinio švietimo NVO tinklo vadovė Judita Akromienė, profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis, taip pat mokyklų asociacijų, mokinių, jų tėvų atstovai.
Kaip nurodoma, šio kreipimosi tikslas – apibrėžti pagrindinius mokyklų veiklos principus naujais mokslo metais, akcentuojant saugų kontaktinį ir vaikų interesus atitinkantį ugdymą, bei pakviesti visą švietimo bendruomenę prisidėti prie to, kad nauji mokslo metai būtų sklandūs, o mokyklos – saugios.
Ministrė: problemos neįveikiamos po vieną
Kaip nurodo ministrė, pasirašomame laiške paminėti šie dalykai: „padaryti viską, kad ugdymosi aplinka būtų saugi“.
„Savo kreipime mes kreipiamės ir į tėvus, kad jie užtikrintų, jog vaikai lankytų mokyklas, tai yra jų pareiga. Jeigu vaikai mokysis nuotoliniu būdu, tai kad jie prisijungtų prie pamokų. Labai svarbus tėvų vaidmuo palaikant vaikus“, – nurodė ji.
J. Šiugždinienė akcentuoja, kad vaikams labai svarbi ne tik mokymosi, bet ir emocinė pagalba.
Anot jos, daug kalbama apie ugdymosi praradimus, bet esminiai praradimai – emocinė vaikų būsena: „Raginame, kad teik mokytojai, tiek savivaldybės kreiptų kuo daugiau dėmesio vaikų emocinei, psichologinei sveikatai“.
Ministrė taip pat kalba ir apie pagalbą mokytojams, kad jie jaustųsi gerbiami, mokykloje būtų pagalbą skatinanti aplinka.
Taip pat kalbama ir apie pagalbą mokyklos vadovui.
„Visi pasikalbėjome, kad būtina, jog rugsėjo 1-ąją mokyklų vadovai turėtų kur kreiptis ištikus netikėtai situacijai, kad viskas aišku. <…> Labai svarbi tarpusavio pagalba vieni kitiems“, – sakė ji.
Kviečia vakcinuotis
Ekspertai taip pat skatina palaikyti ir skatinti vakcinaciją. Anot J. Šiugždinienės, skiepai – viena svarbiausių priemonių, mažinanti koronaviruso plitimą, todėl pedagogai ir kiti švietimo įstaigų darbuotojai skatinami palaikyti vakcinaciją ir vaikų nuo 12 metų skiepijimą.
„Mes labai aiškiai sakome: vakcinuokimės, nes šiandien kitų būdų nėra išrasta“, – sakė ministrė.
J. Šiugždinienės teigimu, reikia raginti tėvus skatinti vaikus testuotis, nes tai vienas būdų, užtikrinančių visuomenės saugumą.
„Būtina, kad mokyklose būtų sudarytos sąlygos testuotis, todėl raginame visus testuotis, tikrintis sveikatą“, – nurodė ji.
Jeigu tėvai ar mokytojai sulauktų spaudimo skiepytis, jie gali kreiptis į savivaldybes, ministeriją: „Tokių baimių esame sulaukę. Mes kalbėjome ir su tėvais, juos nuraminome, kad jokios prievartos čia negali būti. Tai, ką mes darome, raginame visus skiepytis, bet prievartos čia negali būti“, – kalbėjo ministrė.
Epidemiologinė situacija kiekvieną dieną keičiasi. Pasak J. Šiugždinienės, nerimą kelia tai, kad COVID-19 atvejų skaičius yra gan didelis, todėl bus bus vadovaujamasi tam tikrais kriterijais priimant sprendimus.
Apie juos rašoma kiek žemiau tekste.
„Mes visi suprantame, kad problema yra neįveikiama po viena , tai išbandymas mums visiems. Mes visi sutarėme, kad rugsėjo 1-ąją vaikai grįš į klases. Tačiau situacija nėra paprasta, todėl kiekvienas savo lygmenyje sutariame prisiimti atsakomybę ir padaryti viską, kad vaikai mokytųsi klasėse“, – antradienį sakė J. Šiugždinienė.
Žiobienė: negalime būti savanudžiasi prieš žmonės, kurie negali vakcinuotis
Vaikų teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sako, kad nebejotina, jog pagrindinis tikslas vaikams – sugrįžti į mokyklą, joje būti kasdien, mokytis, žasiti, matyti savo draugus.
Anot jos, mokykla nėra tik pastatas, ji – tai žmonės, visa bendruomenė, mokytojai, draugai, mokiniai bei tėvai, kurie išleidžia vaikus į mokyklą, todėl jų bendradarbiavimas yra svarbus.
„Deja, šiandieną mes išgyvename sunkiausius laikus mokyklos bendruomenei, nes tarp mūsų gyvena ir virusas, kurį reikia įveikti. Reikia pasiekti tam tikrą imunizacijos lygį klasėse, kad vaikai galėtų išvengti viruso. Norime to ar nenorime, turime galvoti apie tai bendruomeniškai, galvojant vienam apie kitą. Reikia skiepytis, testuotis, nes nėra kito būdo“, – kalbėjo ji.
Savanaudiškai, pasak E. Žiobienės, galvoti vakcinacijos klausimais žmonėms nereiktų, nes vaikams iki 12 metų vakcinos dar nėra sukurtos ir dėl to jie yra rizikoje: „Tam, kad užtikrintume jų buvimą bendruomenėje, reikia, kad visi, kiek įmanoma, daugiau vakcinuotųsi. Deja, neturime kito būdo“.
Nuotolinis mokymasis, anot jos, daro didelę žalą vaikų ir paauglių emocinei sveikatai: „Jeigu sužlugdysime dabar mūsų vaikų emocinę sveikatą, tai ateitis nelabai kokia laukia. Tik vakcinacija, testavimas yra mūsų ateitis ir vaikų kasdienis buvimas mokyklose“, – nurodė Vaikų teisės apsaugos kontrolierė.
Sinkevičius: atsakomybė yra visų
Vaikų švietimas, anot Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugas Sinkevičiaus, nėra tik ministerijos, savivaldybės ar švietimo įstaigų atsakomybė, jis priklauso ir nuo tėvų ir pačių mokinių.
„Visi esame solidariai atsakingi už tą procesą ir kaip jis klostysis. Ar pradėję (mokymosi – aut, past.) sezoną turėsime nemalones situacija rugsėjo-spalio mėnesiais ar vis tik, solidariai, prisiimdami atsakomybę padarysime viską, kad mokslo metai ir sezonas būtų visai kitoks ar toks, koks buvo iki pandemijos“, – antradienį kalbėjo M. Sinkevičius.
Savivaldybės, anot jo, darys viską, kad planus sektųsi įgyvendinti kaip įmanoma geriau: „Nesame naivūs, žinome, kad visko bus. <…> Solidariu įsipareigojimu mes pastatome save į vieną eilę, į vieną ūgį“.
Paruošė 3 scenarijus moksleiviams
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) taip pat parengė tris scenarijus, kaip, esant skirtingoms COVID-19 aplinkybėms, bus ugdomi moksleiviai. Skirtingi planai parengti ikimokykliniam, pradiniam, viduriniam bei abiturientų ugdymui.
Šiemet ŠMSM įtvirtino, kad moksleiviai bus ugdomi kontaktiniu būdu, o nuotolinis ugdymas būtų įvedamas tik epidemiologinei situacijai itin suprastėjus. Tiesa, ministerija nenurodo tikslių epidemiologinių rodiklių, kuriuos pasiekus moksleiviai grįžtų mokytis į namus.
0 (žaliasis) LYGIS – COVID-19 lovų užimtumas < 300. Nepriklausomai nuo epidemiologinės situacijos lygio, jei taikomas testavimas kaupiniais, antigenais ar savikontrolė, ugdymas vykdomas kontaktiniu būdu.
1 (geltonasis) LYGIS – COVID-19 lovų užimtumas ≥ 300. Švietimo įstaigų darbuotojų testavimas vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka.
2 (raudonasis) LYGIS – priimamas atskiru LRV sprendimu. Švietimo ribojimai pradedama esant viršytoms nustatytoms rodiklių reikšmėms. Ribojimai gali būti tiek savivaldybės, tiek nacionaliniu lygiu.
Ikimokyklinukų ugdymas
Lietuvai pasiekus žaliąjį scenarijų, ugdymas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose vyks kontaktiniu būdu. Įstaigos turės laikytis higienos normų – dezinfekuoti patalpas, jas valyti, vėdinti, plauti rankas.
Žaliajame scenarijuje grupių srautų atskyrimas ir paviršių testavimas yra tik rekomenduojami. Privalomos kaukės suaugusiems asmenims, taip pat privaloma sudaryti galimybę vaikams matuoti temperatūrą.
Geltonajam scenarijuje, kuriame Lietuva yra šiuo metu, galioja žaliajam scenarijui analogiškos sąlygos, tačiau grupių srautų atskyrimas tampa privalomu.
Raudonajame scenarijuje tėvai, jei tik turi galimybę prižiūrėti savo vaikus namuose, skatinami nevesti jų į darželius. Taip pat tampa privaloma testuoti paviršius, jei darželinukai nėra testuojami. Kitos sąlygos išlieka analogiškos geltonajam scenarijui.
Pradinukų ugdymas
Žaliajame scenarijuje privalu higienos priemonių, rekomenduojama atskirti klasių srautus, testuoti paviršius, vykdyti kaupinių ar savikontrolės testavimą. Kaukės privalomos tik suaugusiems asmenims. Taip pat privaloma sudaryti galimybę vaikams matuoti temperatūrą. Geltonajame scenarijuje be jau minėtų priemonių atsiranda privalomas klasių srautų atskyrimas.
Raudonajame scenarijuje ugdymas tebevyksta kontaktiniu būdu, tačiau be jau minėtų priemonių privalomu tampa paviršių testavimas, jei moksleiviai nėra testuojami, taip pat kaukės jau privalomos visiems vaikams.
Vyresnių moksleivių ugdymas
Pagrindinio ir vidurinio bei pirminio profesinio mokymo moksleiviai žaliajame scenarijuje mokosi kontaktiniu būdu. Būtina laikytis minėtų higienos priemonių. Klasių srautų atskyrimas ir moksleivių testavimas ar vakcinavimas – tik rekomenduojami. Tačiau kaukės jau privalomos visiems – ir moksleiviams, ir įstaigų darbuotojams. Taip pat privaloma sudaryti galimybę vaikams matuoti temperatūrą.
Geltonajame scenarijuje be jau minėtų priemonių tampa privalu atskirti klasių srautus.
Raudonajame scenarijuje, jei klasė turi imunitetą arba yra reguliariai testuojama, taikomas kontaktinis ugdymas, kitais atvejais – mišrusis. Be jau minėtų priemonių tampa privalu atlikti kaupinių ar savikontrolės testus.
Abiturientų ugdymas
Žaliajame scenarijuje abiturientai ugdomi kontaktiniu būdu. Be to, ministerija priėmė sprendimą, kad moksleiviai kontaktiniu būdu nuo 2022 m. vasario 1 d. bus ugdomi bet kokiu atveju.
Taip pat žaliajame scenarijuje abiturientai privalės laikytis jau minėtų higienos reikalavimų, klasių srautų atskyrimas, testavimas ar vakcinavimas – tik rekomenduojami.
Tačiau kaukių dėvėjimas privalomas visiems. Taip pat privalomas sudaryti galimybę moksleiviams matuoti temperatūrą.
Geltonajame scenarijuje be jau minėtų priemonių klasių srautų atskyrimas tampa privalomas.
Raudonasis scenarijus nuo geltonojo nesiskiria.
Ar vaikai privalės testuotis ar pasiskiepyti?
Naujenų portalas tv3.lt jau rašė, kad testavimas ir vakcinacija mokiniams nebus privaloma, tačiau įspėja, kad pasiskiepiję vaikai turės galimybę mokytis kontaktiniu būdu net ir po sąlyčio su sergančiuoju.
Kontaktinį ugdymą galės tęsti persirgę šia liga ar pilnai vakcinuoti per pastarąsias 90 dienų, visiems kitiems asmens –14 dienų izoliacija nuo paskutinės sąlyčio su sergančiuoju dienos.
„Jeigu kiltų klausimų, ką daryti praėjus toms 90 dienų, tai tokiu atveju galima atlikti antikūnų testą. <…> Asmenys, kurie yra pasiskiepiję ar persirgę, atlikę antikūnų testą (kuris galioja 60 dienų) ir gavę atsakymą, kad antikūnų turi, nebus neizoliuojami, jie tęs mokslus kontaktiniu būdu“, – dėstė A. B. Motiejūnienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris nurodo, kad izoliavus didžiąją dalį vaikų būtų įmanomas srautų sujungimas mokykloje. „Bet tokie sprendimai yra priimami mokyklos lygmeniu, nes kiekviena mokykla turi savo tvarkaraštį, mokytojų skaičių. <…> Bet jeigu bus imunizacijos lysis neaukštas – gali būti sunku organizuoti ugdymo procesą kontaktiniu būdu su mažu skaičiumi mokinių”, – nurodė J. Lukošius.
Jis taip pat patikino, kad vykdyti hibridinį mokymą mokyklose bus tikrai įmanoma ir tam jau yra superkama visa reikalinga įranga.
Daugiau informacijos galite ieškoti: mokyklabecovid.lt.
