Lietuvos paralimpinės rinktinės lengvaatlečiams startai pajūryje buvo generalinė repeticija prieš šią savaitę, birželio 9-10 d. Prancūzijos sostinėje Paryžiuje vyksiantį „Grand Prix“ serijos varžybų etapą.
Geriausią karjeros rezultatą Palangos stadione užfiksavo pirmasis iš paraatletų startavęs Ramūnas Verbavičius. Rimanto Plungės treniruojamo kauniečio rutulys skriejo 10 metrų 83 centimetrus.
„Ramūno pasirodymą vertinu gerai, nes antras sezono startas ir antrą kartą pagerintas rekordas. Nors ne po daug, bet pagerintas. Tikimės, kad taip yra klojamas pagrindas didesniam žingsniui į priekį.
Šį sezoną norėtųsi peržengti vienuolikos metrų ribą. Šis kelias nėra trumpas. Rezultatas jau senokai yra stabilizavęsis, bet tikiuosi, kad yra galimybių tą padaryti“, – auklėtinio pažangą įvertino R. Plungė.
Savo sportininkų pasirodymais Palangoje buvo patenkintas ir šiaulietis Deimantas Jusys. Jo treniruojamas Augustas Vaitaitis 400 metrų nubėgo greičiau nei bet kada anksčiau – per 59,52 sekundės.
„Augustas pagerino ne tik asmeninį, bet ir Lietuvos neįgaliųjų rekordą, o taip pat bus greičiausiai įvykdęs pasaulio čempionato normatyvą“, – šypsojosi D. Jusys.
Kitam D. Jusio auklėtiniui Andriui Skujai iki asmeninio rekordo rutulio stūmimo sektoriuje pritrūko vos poros centimetrų. Daugkartinio Europos čempionatų prizininko rezultatas – 15 metrų.
„Pasirodymas neblogas, bet jaučiau, kad kažko šiek tiek trūksta. Galėjau parodyti daug geresnį rezultatą, nes penkiolika metrų pasidavė lengvai. Sakau, kažko šiek tiek trūko iki geresnio stūmimo.
Pasiliekame tą tikslą ateičiai, bandysime iki jų atidirbti, ko trūksta. Yra problemų su keliu. Nedarau stūmimo iš šuoliuko. Žinant tai, rezultatas tikrai neblogas. Jeigu tokioje padėtyje galiu stumti netoli asmeninio rezultato, tai laukiu, kada atsigausiu. Žiūrėsime, kas tada dėsis“, – šypsojosi A. Skuja.
Šiaulietė Eivydė Vainauskaitė rutulio stūmime buvo arti asmeninio rezultato – 8 metrai 89 centimetrai.
„Eivydė, sakyčiau, parodė stabilų rezultatą – nuo asmeninio rekordo atsiliko šešiais centimetrais. Manau, kad kitose varžybose galime tikėtis pagaliau kirsti tą devynių metrų ribą“, – sakė treneris D. Jusys.
Asmeninio rekordo ritmu Palangos stadione bėgo sprinteris Danas Sodaitis. Marto Skrabulio auklėtinis 100 metrų atranką įveikė per 11,17 sek. ir buvo arti geriausio savo rezultato.
Asmeninį rekordą vilnietis šturmavo ir 100 metrų bėgimo finale B, kuriame distanciją įveikė per 11 sek. ir buvo 0,8 sek. greitesnis nei bet kada karjeroje. Ir tik kiek per stiprus palankus vėjas (2,2) neleido oficialiai užfiksuoti asmeninio D. Sodaičio rekordo.
„Sezono pradžioje distanciją bėgau per 11,5 sekundės, o dabar bėgu per 11 sekundžių. Pusė sekundės sprinte yra tiesiog nerealu. Labai džiugu. Tai rodo, kad viskas yra įmanoma. Aišku, tas vėjas truputį buvo, bet dar yra startų, laukia kitos varžybos.
Šiandien nebuvo super šilta. Manau, kad dar galima pridėti, galima sužibėti. Galima padaryti, kad būtų net ne 11 sekundžių, o 10,59 sekundės ir su geru vėju“, – ryžtą demonstravo D. Sodaitis.
Dukart Palangos stadione startavo bėgikas Petras Krapikas. Alfonso Buliuolio treniruojamas kaunietis 400 metrų nubėgo per 55,94 sek., o dvigubai ilgesnėje distancijoje užtruko 2 min. 10,15 sek.
Geriausia 2021 m. Lietuvos paralimpietė Oksana Dobrovolskaja disko metimo sektoriuje geriausiu savo bandymu įrankį nuskraidino 32 metrus 49 centimetrus ir pasiekė antrą sezono rezultatą.
„Taip, antras sezono rezultatas, bet tik antras… norėjosi geriau. Per apšilimą pavyksta geriau mesti nei per varžybas. Stengiuosi nesijaudinti. Trenerė ramina, bet niekaip neišeina atsipalaiduoti.
Diskas lekia daugiau ir per treniruotes, ir per varžybų apšilimą. Čia pataikiau labai atsargius ir lėtus tuos metimus, kurie skriejo 32 metrus. Gal tik 50 procentų jėgos”, – krimtosi Teresės Nekrošaitės auklėtinė.
Paraatletai svarbiausiose šalies lengvosios atletikos varžybose dalyvauja nuo 2020 m., kai susitarimą pasirašė Lietuvos paralimpinis komitetas ir Lietuvos lengvosios atletikos federacija.
Paralimpinės rinktinės sportininkų rezultatai, pasiekti LLAF organizuojamose varžybose, pripažįstami Tarptautinio paralimpinio komiteto ir patenka į pasaulio reitingus.
„Tai suteikia daugiau galimybių mūsų sportininkams įvykdyti Europos, pasaulio ir paralimpinių žaidynių normatyvus bei patekti į šias varžybas. Tai yra didelis privalumas atletams.
Tai palengvina gyvenimą ir neįgaliųjų sporto federacijoms, atsakingoms už sportininkų rengimą bei deleguojančioms paraatletus į tarpinius startus, skirtus rengtis svarbiausioms tarptautinėms varžyboms.
Be to, esame viena pirmųjų šalių pasaulyje, kur olimpinio ir paralimpinio judėjimų lengvaatlečiai startuoja kartu, vienose varžybose. Tai svarbu integraciniuose procesuose, didina paralimpiečių motyvaciją, įdomiau ir žiūrovams“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
