Šįvakar Brazilijoje bus traukiame 2014 metų pasaulio futbolo čempionato burtai, jie 32 komandas suskirstys į grupes. Čia kalbama ne tik apie garbę ir šlovę, bet ir apie įspūdingas pinigų sumas.
2014 metų pasaulio čempionams FIFA skirs apie 25,6 mln. eurų piniginį prizą. Antrasis finalo dalyvis gaus 18,3 mln. eurų. Iš viso FIFA premijoms atidės 422 mln. eurų – tai didžiausia suma pasaulio čempionatų istorijoje. 2010 metų pasaulio čempionate Pietų Afrikoje prizinis fondas sudarė tik 307 mln. eurų.
16 komandų, po grupių etapų vyksiančių namo, gaus 5,8 mln. eurų. Patekimas į aštuntfinalį rinktinės sąskaitą papildys 6 mln. eurų, o ketvirtfinalio etape jų laukia dar 10 mln. eurų. Turnyras vyks nuo birželio 12 iki liepos 13 dienos.
Klubai, kurių žaidėjai rungtyniauja pasaulio čempionate gaus per 50 mln. eurų draudimo išlaidoms ir kompensacijoms. Pinigai dalijami per nacionalines federacijas.
Likus vos kelioms valandoms iki burtų traukimo ceremonijos (vyks 18 val. Lietuvos laiku), fifa.com pateikia įvairių futbolo garsenybių pasvarstymus apie artėjančias planetos pirmenybes.
„Ką atiduočiau, kad pamatyčiau Urugvajaus rinktinės pergalę pasaulio čempionate Brazilijoje? Gyvenimą! Jau patyriau kaip žaidėjas, tačiau vėl tai išgyventi stovint tribūnose būtų nepaprastai įspūdinga“, - kalbėjo Alcidesas Ghiggia, 1950 metų pasaulio čempionas su Urugvajaus rinktine.
„Kai galvoju apie Braziliją, iškyla žodžiai „šventė“ ir „įspūdinga“. Tai futbolo šalis. Tai vieta, kur pasaulio čempionatas turi vykti. Brazilija įkvėpė mane, kai buvau berniukas. Visuomet, kai spardydavome kamuolį gatvėse, imituodavome brazilų žaidėjus“, - sakė 1998 metų pasaulio čempionas Zinedine‘as Zidane‘as.
„Kokie Vokietijos šansai iškovoti titulą? Dabar arba niekada“, - teigė 1990 metų pasaulio čempionas Lotharas Matthausas.
Būtų negarbinga sakyti, kad į Braziliją vyksime, kad laimėtume pasaulio taurę. Tačiau tai nereiškia, kad negalime būti komanda, galinčia pateikti kelių netikėtumų. Mūsų tikslas – kovoti su visais kaip su lygiais. Ar jaudinuosi dėl aukštų Čilės sirgalių lūkesčių? Taip, truputį. Galbūt dar nesame visiškai tam pasiruošę“, - kalbėjo Čilės treneris Jorge Sampaoli.
„Kai žaidžiau Madrido „Real“, sakiau Ikerui Casillasui, kad ši ispanų futbolo karta turi įspūdingą talentą, tačiau turi išmokti būti „bjaurūs“, kad pasiektų aukštus tikslus. Manau, jiems pavyko“, - teigė 2006 mmetų pasaulio čempionas Fabio Cannavaro.
„Visuomet ieškai žaidėjų, tinkančių mano sistemai, tačiau kapitono pasirinkimas skiriasi. Amžius – nesvarbu, tačiau esmė – stipri asmenybė. „Barcelona“ komandoje kapitonas visuomet labiau patyręs žaidėjas, vis dėlto man svarbiau buvo bendros kalbos suradimas. Tuo metu tai buvo Guillermo Amoras, bet aš norėjau Pepo Guardiolos. Kai jam tai pasakiau, pirmoji reakcija buvo: „Ne, negaliu“. Tuomet sakiau, kad privalo ir jis tapo puikiu lyderiu. Dabar daug nesikalbame, nes mūsų keliai skirtingi, tačiau jis žino, ką apie jį galvoju“, - sakė olandų trenneris Louisas van Gaalas.
„Pasaulio čempionato finale pergalę gali lemti menkos detalės. Jei keli faktoriai tinkamai „sukrenta“, komanda kelia rankose trofėjų“, - teigė 2002 metų pasaulio čempionas Cafu.
„Jei norite sužinoti, kaip pasikeitė futbolas nuo 1966 metų, duosiu pavyzdį. Prieš pasaulio čempionato finalą ėjome į kiną. 21 žaidėjas, treneriai ir funkcionieriai išėjo iš viešbučio pėščiomis. Sėdėjome ir žiūrėjome filmą, valgėme ledus per pertrauką ir patraukėme namo. Nematėme nė vieno žiniasklaidos atstovo su kamera. To šiais laikais jau nebūtų. Kitas pavyzdys – po finalo, kai buvome pakviesti į specialų vakarėlį keturioms stipriausioms komandoms. Visi buvo pakviesti be žmonų. Manoji to man iki šiol neatleido“, - prisiminimais dalijosi 1966 metų pasaulio čempionas Seras Geoffas Hurstas.
