Tas svirduliuojantis Lietuvos futbolo boksininkas asmeninės pergalės neiškovojo jau trejus metus.
36 mėnesius į ringą lipantis ir vis tokiu pačiu būdu nuo žemės savo trenerių keliamas kovotojas turbūt pats suprastų, kad kažkas ne taip.
Bet šiuo fiktyviu atveju tai būtų ne vieša, o asmeninė gėda, kuri paliestų menką dalį suinteresuotų žmonių.
Lietuvos futbole viskas atvirkščiai – trys metai be pergalių, bet argumentas „juk nesame visiški lūzeriai“ ir „dabar atrodėme geriau“, po pasikartojančių pralaimėjimų kažkodėl skamba išdidžiai.
Bendrai per pastaruosius trejus metus kažką apčiuopiamai gero iš Lietuvos futbolo girdėjome tiek, kiek girdime avarinių sirenų bandymus didžiuosiuose miestuose – kartą-kitą per metus žmonės apie tai nevalingai pasišnekučiuoja.
Pokalbius apie Lietuvos futbolo pasiekimus nuo 2016-ųjų būtų galima įsivaizduoti taip:
„Girdėjai? Kažkas buvo“, – kukliai dienos pietų metu pasiteirauja ofiso darbuotojas.
„Žinok ne, atrodė, kad girdžiu, bet ne“, – kiek sunerimęs atsako telefono ekraną braukiantis ir kasdienius „gaisrus“ gesinantis pilietis.
Tuos asmeninio gyvenimo „gaisrus“ kiekvienas gesina savais būdais. Bet Lietuvos futbolo federacija (LFF), atrodo, juos kaskart tik dar labiau pati įplieskia.
Daug ir ilgai kalbėta, kad Lietuvos futbolas smenga žemyn ir jį reikia kuo skubiau gelbėti, daug ir ilgai galvota, kodėl Islandijos vaikai žaidžia, o Lietuvos – vargsta, daug ir nuobodžiai meluota, kad mes kažką visgi turime.
Bet ką mes iš tikrųjų turime, tai rezultatus. Turime skaičius, kuriuos atsiversti ir įvertinti užtrunka minutę, galbūt įdėjus pastangų – dvi.
Tam, kad būtų lengviau įsivaizduoti, skaičių, kuris parodo, kiek rungtynių mūsų rinktinė neiškovojo pergalės, parašysime žodžiais: vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni, devyni, dešimt, vienuolika, dvylika, trylika, keturiolika, penkiolika, šešiolika, septyniolika, aštuoniolika, devyniolika, dvidešimt, dvidešimt vienas. Dvidešimt du.
Jei grįžtume prie to fiktyvaus boksininko, jis per trejus metus 22 kartus būtų pasiųstas į nokdauną, atsistotų, pasvyruotų ir tada būtų nokautuotas. Ir po viso šito sakytų: „Nieko. Turiu ir savų kozirių“.
Taigi, trejus metus oficialiose rungtynėse nelaimėjusi Lietuvos rinktinė kovo mėnesį pradėjo dar vieną „žygį“ Europos futbolo padangės link. Ir tą „žygį“ spalio mėnesį baigė anksčiau laiko, kai net pakilti iš paskutinės turnyrinės lentelės vietos prarado teorines galimybes.
Atrankoje į Europos futbolo čempionatą, B grupėje, besivaržydama su Ukrainos, Portugalijos, Serbijos ir Liuksemburgo rinktinėmis, Lietuvos nacionalinė komanda sugebėjo iškovoti tašką. Buvo pasiektos lygiosios su Liuksemburgu.
Taip, varžovai pajėgūs, mūsų rinktinę retino traumos, bet viskas, ką jai pavyko pasiekti – tai LFF stadione išsigelbėti prieš Vilniaus dydžio Liuksemburgą.
Penkis įvarčius įmušusi ir devyniolika į savus vartus praleidusi Valdo Urbono kariauna dabar yra rami dėl vieno – iš lentelės dugno prieš paskutinę dvikovą jų jau niekas nebepakels.
Bet pakelti bent jau ūpą gali vienas Serbijos federacijos pasiūlymas. Serbai tiesia ranką su 500 tūkst. eurų už vienerias rungtynes.
„Norite pusės milijono? Atimkite taškus iš Portugalijos“, – tokią sąlygą iškėlė aršiai dėl vietos Europos pirmenybėse kovojantys serbai.
Dabar tas jau gerokai aptalžytas Lietuvos futbolo boksininkas į ringą stos prieš savo akis matydamas apčiuopiamą pinigų sumą, bet norėdamas ją pasiimti turės stebuklingu būdu išvengti aibės galingų smūgių į pakaušį.
Toks serbų pasiūlymas prajuokino ne pirmą dešimtmetį šalies futbolą iš arti stebintį komentatorių Nerijų Kesminą. Kalbėdamas su tv3.lt, komentatorius tą patį pusę milijono eurų lietuviams pažadėjo ir iš savo kišenės.
„Tegu nors ir dešimt milijonų pasiūlo. Aš dar irgi nuo savęs siūlau pusę milijono. Neturiu tiek, bet statau nerizikuodamas“, – pareiškė N. Kesminas.
Jei prakaitu žliaugiantis ir vaizdą sunkiai fokusuojantis Lietuvos futbolo boksininkas atstovės Portugalijoje, į čempionatą pateks serbai.
Realybė tokia, kad vienintelėje likusioje simbolinėje misijoje patys lietuviai net nedalyvauja, bet ir tokiu scenarijumi netiki nei N. Kesminas, nei buvęs rinktinės žaidėjas bei ilgametis treneris Žydrūnas Grudzinskas.
„Tai nėra blogai, nes tai legalu. Siūlo pinigus ne už pralaimėjimą, o už pergalę. Pamenu, Ispanijoje būdavo tokių atvejų, kai Tenerifės komandai mokėdavo už atimtus taškus, pavyzdžiui, iš „Barcelonos“. Tik ironiškiausia, kad jie tuos taškus ir atimdavo, o lietuviams... na, stebuklų gal ir būna“, – šypteli Ž. Grudzinskas.
Buvęs rinktines žaidėjas netrukus prisiminė vieną tų stebuklų, kuriuos lietuviams pavyko sukurti. Tai buvo 1999-ieji ir Lietuvos rinktinė Argentinoje sugebėjo pasiekti nulines lygiąsias 0:0.
„Turi fantastiškai viskas „sukristi“, kad būtent tą vakarą sugebėtum sužaisti lygiosiomis. Tiesiog viskas sekėsi kaip pasakoje, pats žaidžiau, tai atsimenu, kad baigėme 0:0, bet atrodė, kad kitą vakarą galėtume pralaimėti ir 0:8“, – kiek susijuokė Ž. Grudzinskas.
N. Kesminas dar pats nutraukė klausimą „Galbūt yra bent minimalių šan...“ ir ramiu tonu patikino, kad jokių galimybių Portugalijoje tiesiog nėra.
„Portugalams reikia pergalės ir jie ją pasiims. Pianinu groti per savaitę neišmoksi, kad ir kokią sumą tau pasiūlys. Taip ir čia, nepradėsi žaisti futbolo, jei iki šiol to nedarei“, – tikino komentatorius.
Panašu, kad Lietuvos futbolo boksininkui netrukus teks sugerti ir 23-ą nokautą iš eilės, o pirmosios pergalės ringe reikės laukti prieš kur kas mažesnio svorio varžovus, su kuriais lygiuotis dar nenorime, bet po truputį reikia.
„Mes: lietuviai, latviai ir estai, Europoje šiuo metu esame stipresni tik už San Mariną. Gal dar Gibraltarą įveiktume, bet reikia žiūrėti į tai, kad mūšiai su Andora tuoj taps lygiaverčių varžovų dvikova“, – palygino N. Kesminas.
Verta paminėti, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinktinės, visos sudėjus kartu, atrankoje į 2020-ųjų Europos čempionatą surinko du taškus.
Abu futbolo žinovai patikino, kad Lietuvoje futbolas tikrai yra sustojęs vietoje, bet minimalaus azarto ir džiaugsmo šiuo atveju galėtų suteikti nebent mūsiškių akistata su latviais. Tiek N. Kesminas, tiek Ž. Grudzinskas yra įsitikinę, kad taip žaisdama Lietuvos rinktinė įveiktų Latvijos nacionalinę komandą, kurioje reikalai pastaraisiais metais klostosi dar apmaudžiau.
Paskutinis Lietuvos rinktinės pasirodymas atrankoje į Europos čempionatą įvyks lapkričio 14-ąją Portugalijoje.
FIFA reitinge Lietuvos rinktinė rikiuojasi 132 vietoje, Latvijos nacionalinė komanda užima 139 vietą, Estijos – 101.
Žemiau už lietuvius ir latvius FIFA reitinge Europoje dabar yra tik Andora, Moldova, Malta, Lichtenšteinas, Gibraltaras ir San Marinas.
