Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipa jau baigė rikiuoti gretas ateinančiam sezonui. Lietuvos čempionai tradiciškai anksti užbaigę komplektaciją įsigijo australą Bradą Newley, amerikietį Jerry Johnsoną bei turką Cemalį Nalgą.
Vilniečių gretas taip pat papildė Žydrūnas Kelys, Arvydas Šikšnius, Eimantas Bendžius, Paulius Dambrauskas ir Saulius Kulvietis.
Bene svarbiausia permaina komandoje – naujas trenerių štabas. Pusantrų metų komandai vadovavusį Rimą Kurtinaitį pakeitė kroatas Draženas Anzulovičius. Jo asistentu tapo sėkmingai Vilniaus „Perlo“ jaunimui dirigavęs Robertas Štelmaheris.
Išskirtiniame interviu „Lietuvos ryto“ generalinis direktorius Jonas Vainauskas tvirtino, kad kitą sezoną sostinės klubas bandys pasiekti geriausią rezultatą Eurolygoje ekipos istorijoje.
– Kodėl pasirinkote būtent J. Johnsoną ir C. Nalgą?
– Johnsonas yra ta grandis, kurią mes norėjome sustiprinti labiausiai. Pradžioje buvome apsisprendę pirkti šiek tiek pigesnį žaidėją ir rizikuoti su Miloševičiumi, kuris yra labiau atakuojantis gynėjas nei įžaidėjas. Priėmėme sprendimą, kad įžaidėjo pozicija yra pagrindinė.
Amerikiečio charakterio savybės atitinka reikalavimus, kuriuos kelia „Lietuvos rytas“. Su trenerio Anzulovičiaus pagalba J. Johnsonas buvo greitai įtikintas bei su juo sudarytas kontraktas. Jerry gaus 4 kartus mažiau nei Kauno „Žalgiryje“ uždirba Mirza Begičius. Pagal tai krepšinio mylėtojai gali spręsti, kaip koks klubas dirba.
„Lietuvos rytui“ tai yra didelė suma, bet tikrai ne „Žalgiriui“. Jerry yra labai geras ir solidus pirkinys, kuris jau yra įrodęs savo vertę Europos krepšinyje. Johnsonas nori žengti žingsnį į priekį, kartu su visa „Lietuvos ryto“ ekipa ir siekti tos svajonės – Eurolygos ketvirtfinalio.
Aš praradau tikėjimą Aronu Baynesu sezono metu, nes jam buvo duoti labai paprasti nurodymai, o jis jų neįgyvendino. Aukštaūgis labai greitai išnaudodavo pražangų limitą švelniomis pražangomis gynyboje arba puolime. Arba jis kažko nesuprato, arba jam kažko pritrūko, tačiau laiko mes nebeturime.
Kitą sezoną Eurolygoje norime pasiekti geriausią rezultatą klubo istorijoje, TOP–16 varžybose laimėti 4-erias rungtynes, kurios dažniausiai garantuoja patekimą į kitą etapą. Tokie tikslai yra iškelti ekipai ir naujasis treneris su jais visiškai sutiko. Manau, kad mūsų darbas klostysis puikiai.
Cemalis yra tas žaidėjas, kuris jau praėjo Lukos Pavičevičiaus mokyklą. Jis turi pakankamai gerą supratimą apie Europos krepšinį bei aukštą krepšinio intelektą. Nalga yra lengvai sugyvenamas žmogus, kuris komandai pridės ir nuotaikos, ir ir jėgos. Vidurio puolėjo pozicijoje neturėtume susilpnėti, o atvirkščiai – sustiprėti. Žinant tai, kad mes, lietuviškas klubas, turime istorinį šansą savo komandoje turėti labiausiai geidžiamą Europos krepšininką, turime suteikti jam šansą žaisti 30-35 minutes.
Antras „centras“ paimtas toks, kuris netrukdytų Jonui atsiskleisti taip, kaip jis geriausiai sugebės. Viskas yra Valančiūno rankose. Mačiau, kad pasipylė komentarai, jog jis yra nepasiruošęs, tačiau jis labiau nei pasiruošęs, kaip kažkada Sabonis buvo pasiruošęs. Valančiūnas yra modernus Sabonis ir nieko geresnio tarp jaunų vidurio puolėjų per savo karjerą nesu matęs.
– Ar D. Anzulovičius galėjo pasirinkti tik naują įžaidėją?
– Aš jam leidau pasirinkti įžaidėją, galbūt nebūčiau to daręs, jeigu nematyčiau, ką jis su Johnsonu padarė „Spirou“ ekipoje. Mačiau, kaip Jerry vadovavo komandai, o lemiamu metu ėmėsi iniciatyvos.
Bradas Newley yra tas žmogus, kurį aš laikau naujuoju Chucku Eidsonu. Jam skirta tikrai labai daug dėmesio tiek iš trenerių pusės, tiek iš vadovybės, stengiantis įsitikinti, ar jis yra tokio lygio žaidėjas. Svarbiausia, kad Bradas patikėtų tuo, kuo tikime mes galvodami apie jį.
– Ar „Olympiacos“ jau kreipėsi į „Lietuvos rytą“ dėl J. Valančiūno?
– Oficialiai dar ne, bet aš kalbėjau su Dušanu Ivkovičiumi per jo agentą, ir jeigu serbas treniruos „Olympiacos“, Jonas taps antruoju pirkiniu, nes pirmasis yra Vassilis Spanoulis. Tai bus rezonansinis įvykis Graikijoje, kai toks žaidėjas pereis į konkurentų stovyklą. Ši žinia nustelbs visas kitas naujienas.
Dėl Valančiūno reikės šiek tiek palaukti, tačiau Ivkovičiaus noras turėti Joną gali teigti, kad jis pateks į geriausią Europos klubą, kur jam bus sudarytos sąlygos tobulėti, žaisti su gerais komandos draugais ir būti treniruojamam geriausio Europos stratego. Jeigu Valančiūnas patektų pas Ivkovičių, tai būtų geriausias scenarijus jo karjeroje, bet tai įvyktų ne anksčiau nei po metų. Ir nesvarbu, kokią sumą pasiūlys „Olympiacos“.
Pačiam Graikijos klubui būtų naudingiau, kad Jonas gautų tas 30 minučių Eurolygoje ir mes jį per sezoną paruoštume gerai ir atiduotume. „Olympiacos“ yra komanda, kuri turi pakankamai pinigų neišleisti jo į NBA. Jonas yra tipiškas Europos vidurio puolėjas. Žinoma, NBA jis galės pasirinkti, tai yra jo valia, bet manau, kad vienintelis klubas, turintis pakankamai pinigų išlaikyti jį Europoje, yra būtent „Olympiacos“.
Aš norėčiau jį visą karjerą matyti „raudonųjų“ gretose. Mano nuomone, jeigu jis norėtų važiuoti į NBA, tai jam reikėtų daryti 22-23 metų, kad būtų visiškai subrendęs ir pasiruošęs. Nereikia, kad NBA jį traumuotų, kaip tai atsitiko su Martynu Andriuškevičiumi. Jonas į NBA turėtų atvykti kaip žvaigždė, o ne kaip kylanti žvaigždė, nes jos NBA dažnai atsisėda ant suolo ir nuo jo niekada nebepakyla.
Daug europiečių turėjo tokią skaudžią patirtį, todėl nenoriu, kad taip nutiktų su Jonu. „Lietuvos rytas“ neturi galimybių jo išlaikyti komandoje finansiškai laimingu. Jam visapusiškai būtų geriau pereiti į stipriausią Europos komandą, jeigu ją treniruotų Ivkovičius. Tai būtų vieną iš „Lietuvos ryto“ sąlygų Valančiūno perėjimui.
– Kodėl Rimui Kurtinaičiui neįtiko Žydrūnas Kelys ir Igoris Miloševičius?
– Prieš Kelį Kurtinaitis buvo nusistatęs dar nuo to laiko, kai treniravo jaunimo rinktinę. Jam kažkaip nepatiko Žydrūno charakteris, būdas, požiūris į gyvenimą, užkulisinė veikla, polinkis į tam tikras priklausomybes. Tai yra išsprendžiami dalykai, jeigu žmogumi yra rūpinamasi taip, kaip Keliu yra rūpinamasi „Lietuvos ryte“. Žinant jo talentą, jo sugebėjimus, jis vertas tų rūpesčių.
Miloševičiaus atžvilgiu treneris labai blaškėsi. Vieną savaitę jis buvo „auksinis berniukas“, o kitą dieną – beviltiškas. Tarp manęs ir trenerio buvo tvirtas susitarimas, kad pirmus du mėnesius mes Igoriui leidžiame apsiprasti įžaidėjo pozicijoje, kurioje jis nežaidė 2-3 metus.
Treneriai blaškosi dažniau negu aš, prie to jau esu įpratęs. Taip, Miloševičius yra labiau atakuojantis žaidėjas. Dėl to Kurtinaitis buvo teisus, nes jis vis dėlto nėra tikras įžaidėjas ir tokiu veikiausiai niekada netaps. Atakuojančiu žaidėju jis tapo labai aukšto lygio ir aš juo pasitikiu ir kitais metais jis, be abejo, rungtyniaus Vilniuje.
– Naująjį trenerį tenkina visi esami krepšininkai?
– Absoliučiai visi. Šiandien po vakarinės treniruotės su aštuoniais jaunesniais krepšininkais galėsiu pateikti daugiau informacijos.
Kol kas galiu pasakyti tiek, kad pirmasis dešimtukas Draženą tenkina ir jis prisiima atsakomybę už iškeltus tikslus: Eurolygos ketvirtfinalis, Lietuvos krepšinio lygos čempionų titulas, Lietuvos krepšinio federacijos taurė. Tai yra mažiausiai, ką mes tikimės laimėti kitais metais. Aš, manau, jog treneriai padarys viską, kad šie tikslai būtų įgyvendinti.
– Koks vaidmuo numatomas A. Šikšniui?
– Jo vaidmuo bus toks, kokį jis išsikovos. Mes turėsime 15-a žaidėjų ir tegu jie konkuruoja tarpusavyje. Kiekvienoje pozicijoje bus po tris krepšininkus. Žaisime penkiuose turnyruose. Dalyvausime VTB Vieningoje lygoje, kur įgyvendinama sąlygą įtraukti ne sovietinės zonos komandą, tai „Honką“ arba Lenkijos klubą. Bet kuriuo atveju, tai nebus tik posovietinės erdvės čempionatas.
Manau, kad jie įgyvendins ir kitą mano prašymą, kad oficiali kalba būtų ne rusų, o anglų. Tikiuosi, tai bus Rytų Europos turnyras, o ne sovietinių šalių čempionatas. Manau, kad 15 žaidėjų tikrai atsiras žaidybinio laiko ir kiekvienas, priklausomai nuo to, kaip dirbs per treniruotes ir vykdys trenerio nurodymus, išsikovos sau vietą aikštelėje.
– Kodėl buvo nuspręsta nepratęsti sutarčių su Donatu Zavacku, Steponu Babrausku ir Vidu Ginevičiumi?
– Vidas atliko savo užduotį „Lietuvos ryte“. Esu jam tikrai dėkingas. Negaliu nesuteikti galimybės Žydrūnui Keliui, kuomet jis yra geriausios savo gyvenime sportinės formos, rungtyniauti „Lietuvos ryte“. Tai būtų nesąžininga nei Vido, nei Žydrūno atžvilgiu. Žydrūnas padarė viską. Jis perėjo visą „Perlo“ programą nuo Nacionalinės krepšinio lygos iki LKL pirmenybių. Jis nusipelnė vietos komandoje.
Kad ir kaip skaudu būtų, išsiskirti irgi reikia mokėti gražiai, drąsiai. Labai skaudu dėl Vido, nes jis padarė lemtingą sprendimą – perėjo iš Kauno į Vilnių ir pamatė skirtumą. Jis buvo čia laimingas. Deja, komandos interesas man bus visada aukščiau už asmenines simpatijas.
Zavackas buvo puikus kareivis, bet jam 30 metų. Dabar jis gali pasirašyti didžiausią savo gyvenime kontraktą ir mes negalime net priartėti prie tos sumos, kurią Donatas nori gauti.
Taip pat ir Babrauskas, kurio širdis yra begalinė. Nežinau, kaip „Lietuvos rytas“ atrodys be Stepono. Man sunku tai įsivaizduoti. Bandysiu daryti viską, kad ta širdis grįžtų per kitus žaidėjus, bet jis buvo „Lietuvos ryto“ širdis ir visada ja bus. Bent jau mano akyse.
Manau, kad Steponas, pažaidęs už gerus pinigus užsienyje, dar kartą sugrįš į komandą, ar pabaigti karjeros, ar net po metų. Babrauskui durys visada bus atviros tol, kol sąlygos bus normalios. Mes negalime lietuviams pasiūlyti dvigubai daugiau pinigų, negu jiems siūloma Europoje.
Aš pažadu, kad Steponas į „Lietuvos rytą“ dar tikrai grįš. Čia yra jo namai. Jis bus labai svarbi „Lietuvos ryto“ sudedamoji dalis, kad ir kur žaistų. Ačiū jam už visą tai, ką jis padarė. Sunkiausiu momentu jo širdis ir atsidavimas komandai lėmė galutinę pergalę prieš „Žalgirį“.
Žinoma, daug žmonių prisidėjo, bet Stepą norėčiau išskirti kaip puikų kapitoną, kurio mes visi pasigesime ir kurį reikės kompensuoti, tačiau kol kas nežinau, kokiais būdais. Žinoma, tai didelis iššūkis Artūrui Jomantui ir Milko Bjelicai. Manau, kad jie tam iššūkiui pasiruošę.
Vis tik komandos dvasia šiek tiek keisis. Ji bus labiau tarptautinė, bet tą diktuoja rinka ir Lietuvos mokesčiai. Tą diktuoja ir mūsų siekis Eurolygoje pasiekti rezultatą, kuris būtų geriausias klubo istorijoje.
Dabar prisideda mokesčiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar kartą nubaudė lietuvius sportininkus tuo, kad užsieniečius mums samdyti yra gerokai pigiau. Mes norime pasirodyti kuo geriau kitų metų Eurolygoje, nes aš jaučiu, kad mes turime geriausiai subalansuotą sudėtį.
Manau, kad Anzulovičius yra labai patikimas treneris ir jis kaip tik tas žmogus, kurio reikėjo „Lietuvos rytui“ šiam etapui. Robertas Štelmaheris, kaip Vilniaus legenda, įneš šalto proto, patirties bei žinojimo, kaip dirba „Lietuvos rytas“.
Arvydą Gronskį aš laikau vienu geriausių asistentų Europoje. Žmogus yra padaręs didelę pažangą. Jis taip nuoširdžiai, sunkiai dirba su dideliu azartu. Tiesiog gražu žiūrėti, kaip Arvydas pasikeitė per trejus metus ir kuo jis tapo tik savo sunkaus darbo dėka.
– Koks laukia Justo Sinicos likimas?
– Jo laukia kontrakto nutraukimas abipusiu susitarimu, jeigu mums pavyks susitarti. Jeigu ne, tuomet ieškosime jam kito klubo. Justas parodė, kad jis nebuvo ta „Lietuvos ryto“ sudedamoji mąstymo ir širdies dalis.
– J. Sinicos žaidimas jus nuvylė?
– Žinoma, kad nuvylė žaidėjas, kuris „Sakaluose“ pelnydavo po 30 taškų. „Lietuvos ryte“ buvo pažįstamas treneris. Kurtinaitis jam skyrė tikrai daug dėmesio, bet Sinicos agentas pareiškė, kad Rimo sistema jam netinka.
Jeigu Kurtinaičio sistema jam netiko, kuris labiausiai Sinicą tempia gyvenime, tai aš nežinau, kas jam gali tikti. Aš jam linkiu sėkmės. Jeigu jis nutrauks sutartį abipusiu susitarimu, bus gerai, jeigu ne, tuomet surasime jam kitą klubą arba paskolinsime „Perlo“ komandai. Ten atsilaisvino Eimanto Bendžiaus vieta. Jis būtų brangiausiai apmokamas „Perlo“ žaidėjas.
Edgaras Pulkovskis
