Prieš pat juos iš LTOK Vykdomojo komiteto narių sąrašo buvo pašalinti net aštuoni nariai, o dauguma jų savo balsą LTOK prezidento rinkimuose būtų skyrę D. Gudzinevičiūtės oponentui.
LTOK generalinės asamblėjos sesijoje M. Marcinkevičių palaikė 16 LTOK narių, tuo tarpu 48-i savo balsą atidavė už D. Gudzinevičiūtę.
Nors D. Guzdinevičiūtės persvara buvo įtikinama ir buvusi šaulė buvo perrinkta ketvirtajai kadencijai, o iškart po rinkimų M. Marcinkevičius tikino nenorintis veltis į teisinius ginčus, tačiau vėliau nuomonę pakeitė sulaukęs ne vieno teisininkų skambučio.
„Pagrindinis skundo tikslas tas, kad būtų įrodyta teisybė. Jeigu neteisus vis dėl to aš, tai tada tegul taip arbitražo teismas ir įrodo. Kadangi mus jau nupaišė tomis spalvomis kaip kvailius, kad mes čia nepasiruošę tiems rinkimams buvome... Tiesiog buvau nuoširdžiai nusiteikęs jeigu nepasiseks prezidento rinkimuose dalyvauti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veikloje kaip Vykdomojo komiteto galimas narys.
Tai jeigu būčiau neišrinktas aš ar tie kiti, kurie irgi buvo pašalinti žmonės, tai viskas gerai, mes mokame pralaimėti, bet kai yra tiesiog demonstravimas galios ir yra pašalinami žmonės iš rinkimų, tada kitas klausimas. Tą patį ir rinkimų dieną sakiau, kai paaiškėjo, kaip jie pasielgė, kad čia yra ne sportinis principas ir prieštarauja olimpinei chartijai, taip pat tiesiog bendram teisingumui“, – sakė dabar Sostinės sporto centro direktoriaus pareigas einantis M. Marcinkevičius.
Portalui tv3.lt skundo turinį pakomentavęs M. Marcinkevičius tikino, kad jį teiktų nepriklausomai nuo to, ar būtų tapęs Triatlono federacijos prezidentu, ar ne. Lietuvos triatlono federacijos prezidentu 2024-2028 metų kadencijai jis buvo išrinktas spalio 24 dieną.
„Skundas yra iš mūsų vidinės komandos, nes buvo pašalinti žmonės ir pagrinde teisininkai paragino. Viena dalis rinkimų vyko vienomis taisyklėmis, o po to pagal tas pačias taisykles nebevyko kita dalis. Tai tiesiog jau reiškia, kad sąmoningai nesąžiningo veikimo buvo jau nuo pat pradžios, tai čia jau nuo arbitražo priklausys kaip gali tie rinkimai įvykti visi.
Iškart po rinkimų gal kokios penkios skirtingos įmonės kreipėsi tiesiog susiradę numerį viešai ir skambino man, sakė nepalikite visko taip. Jeigu reikia pagalbos ir pro bono, galime padėti, nes negali taip teisinėje valstybėje viskas vykti, – teigė po LTOK prezidento rinkimų Triatlono federacijoje iš viceprezidento pareigų į prezidentus išrinktas buvęs LTOK fondo vadovas. – Aš neplanavau į rinkimus Triatlono federacijos eiti, nes keturis metus planavau pabūti viename iš darbinių komitetų, ne valdymo organuose.
Bet viduje bendruomenės lūkestis atsirado, kad vis dėlto jeigu nesu LTOK ir galiu skirti tam laiko, kad tęstinumas darbų tikrai būtų užtikrintas, kad aš ir generalinis sekretorius Dainius Šimkaitis tikrai dar tęstume darbus keturis metus, nes jeigu neitume, tai tada tikrai sunku būtų tikėtis, kad darbai būtų tęsiami. Kelias dienas tiesiog bendruomenė stipriai spaudė iš vidaus ir įkalbėjo“.
Apeliacinį skundą į Lozanoje (Šveicarija) įsikūrusį Tarptautinį sporto arbitražo teismą pateikęs M. Marcinkevičius patikino, kad pralaimėjimo atveju teisines išlaidas yra pasirengęs padengti iš savo kišenės, nors pats skundas pateiktas LTF vardu.
„Esu pasiruošęs sumokėti iš asmeninių lėšų, tokią sumą turiu, maksimaliai gali kainuoti iki 20 tūkstančių eurų, bet tikiuosi, kad tiek neprireiks ir tikiu šiaip pergale. Jeigu pergalė bus mūsų sumokėti turės pats LTOK. Vidinė ramybė man svarbu irgi, kaip ir sportiniai principai“, – sakė M. Marcinkevičius.
LTOK teisininkų interpretacijos nustebino
Paklaustas, ar prašė, kad būtų pateikti motyvai, kodėl pašalinamas iš Vykdomojo komiteto vienas ar kitas kandidatas, M. Marcinkevičius nurodė, kad pačiuose LTOK įstatuose yra daug vienas kitam prieštaraujančių punktų, daug neaprašytų situacijų.
„Tai kad jų netvarko D. Gudzinevičiūtė čia irgi būtų akmuo į jos daržą, nes nuo 2016-ų metų yra nekeisti įstatai ir tiesiog visada sakoma, kad tiesiog blogi įstatai. Jie irgi paaukojo vieną pėstininką, tai Simoną Krupeckaitę, kurią jie buvo pateikę kaip esančią jų pusėje, jų stovykloje“, – teigė M. Marcinkevičius kai kur pastebėjęs ir skirtingą esamų LTOK įstatų interpretavimą.
Pasak LTOK teisininkų, įstatus rinkimams kaip kandidatas į prezidentus atitikęs M. Marcinkevičius galėjo varžytis dėl LTOK vadovo posto, bet neturėjo teisės būti renkamas į Vykdomąjį komitetą, nes tuomet Lietuvos irklavimo ir triatlono federacijoje ėjo viceprezidento pareigas ir nebuvo jų prezidentu, taip pat esą neturėjo tų federacijų įgaliojimų
„Taip pat dar su manimi asocijuoti asmenys – Vilius Aleliūnas ir buriavimo atstovas Rokas Milevičius. Jie irgi nebuvo mano komandoje, aš būčiau juo siūlęs į savo komandą, bet iš jų irgi ta galimybė būti renkamais buvo atimta. Teisininkai labiau tuos dalykus išmano ir jų reikėtų paprašyti kelių skirtingų vertinimų, bet tiesiog nėra reglamentuota iki kada tas įgaliojimas galėjo įvykti, jeigu jis buvo būtinas.
Kadangi dalyvavo rinkiminėje konferencijoje prezidentai tų federacijų, tai ir Triatlono federacijos prezidentas buvo, kuris galėjo mane įgalioti ir galima žodžiu įgalioti iškilus klausimui, jeigu čia abejonė kyla, ar mes atstovaujame vieną ar kitą federaciją. Taip pat ir Buriavimo federacija, galėjo Raimundas Daubaras įgalioti R. Milevičių, o V. Aleliūną galėjo tiek Orientavimosi federacija įgalioti, tiek ir Penkiakovės federacija, kuri jo teikimą teikė kiek žinau“, – piktinosi nepelnytai iš Vykdomojo komiteto pašalintas buvęs jo narys.
Bendravimas su D. Gudzinevičiūte kardinaliai pasikeitė
2018–2022 m. M. Marcinkevičius ėjo LTOK įsteigto Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktoriaus pareigas, o judviejų santykiai su LTOK prezidente atšalo jam nutarus kandidatuoti prezidento rinkimuose.
„Daina yra labai savotiško charakterio žmogus ir nelabai aš galiu komentuoti apie ją. Tiesiog aš nieko blogo nesu padaręs jai (juokiasi), gal atvirkščiai yra, bet pagal vaizdą, pagal visą jos bendravimą atrodo, kad aš jai esu kažką labai blogo padaręs. Tai, kad aš dalyvavau rinkimuose, kad aš jos nebijau ir bandymai jos intimiduoti (sumenkinti) manęs irgi neveikia ir turbūt buvau jau įdėtas į tą vazą su personom non grata, vadinamais ir įvardijamais jos priešais ir niekas čia nesikeičia. Toliau pyksta, ieško kažkokių galimybių keršyti, bet čia tegul geriau jai lieka... Laimingi žmonės savimi patenkinti taip nesielgia“, – užbaigė jis.
Prieš LTOK prezidento rinkimus M. Marcinkevičiaus teigė apie joje vyraujančią stagnaciją, kalbėjo apie galimų kadencijų skaičiaus kitimą. Pasak jo, LTOK trūksta kiek geresnio išorinio ryšio su suinteresuotomis pusėmis, o jis pats turi labai daug idėjų, kaip organizaciją galima nukreipti kur kas labiau teigiama linkme.
