Į Vilnių sugrįžo bronzą iškovoję krepšininkai Aurelijus Pukelis ir Šarūnas Vingelis. Kita rinktinės dalis nusprendė kurį laiką dar pasilikti Paryžiuje ir tiesiog patirti olimpinę dvasią ar aplankyti kitas varžybas.
„Mūsų komandos viduje pasitarėme, nes kiti komandos nariai norėjo dar pasilikti, pajausti olimpinę dvasią, pažiūrėti kitų varžybų. O mes su Šarūnu norėjome namo pas šeimas, tad šioje vietoje nebuvo jokių pykčių“, – sakė A. Pukelis.
„Pasiilgome šeimos, norisi savų, vėl norisi šilumos, meilės. Gal šventimas vėliau bus, dabar norisi šeimos ir namų“, – pridūrė Š. Vingelis.
„Visiškai ramiai, procedūros po rungtynių, konferencijos, dopingo kontrolė. Visi tie dalykai užsitęsė, turėjome anksti išvykti, tai viskas ramiai“, – paklaustas apie bronzinį šventimą teigė A. Pukelis.
Įdomu tai, kad visa komanda dar prieš turnyro startą atsiribojo nuo socialinių tinklų, kuriuos vėl įsijungė tik po bronzinio mačo.
„Kaip treneris sakė, teko atsiriboti nuo socialinių tinklų, tai vakar vakare juos susigrąžinome. Žinučių daug, visko daug, dar nespėjau visiems atsakyti. Malonu, kad palaiko, o dabar lėktuve sėdint kaip taip ramiai turi būti, viską dar kartą apgalvoji. Sunku suvokti, ką padarėme, bet laikui bėgant suprasime“, – sakė A. Pukelis.
„Šiek tiek nuovargis jaučiasi, nes vakar užtrukome, kol į miestelį grįžome. Neturėjome laiko nei paminėti, nei pašvęsti, nes prasidėjo kelionė namo. Laimėjome olimpinę bronzą, čia yra nuostabiausias jausmas gyvenime, kokį teko patirti. Nuostabu.
Prie socialinių tinklų grįžau gal prieš tris valandas, daug dar neperskaičiau žinučių, tam dar bus laiko vėliau. Dabar džiaugiamės tuo, ką turime. Tiesiog sakėme, kad nežinome, kas dėjosi Lietuvoje. Kiek iš aplinkinių žinome, kad buvo didelis susidomėjimas. O mes nežinojome, tai atrodo, kad dalyvavome turnyre, kurį norėjome laimėti“, – pridūrė rezultatyviausias mažojo finalo žaidėjas Š. Vingelis.
Krepšininkai, paklausti apie pagrindinę priežastį, leidusią iškovoti olimpinę bronzą, išskyrė komandos charakterį.
„Charakteris. Mes nesusirinkome į stovyklą pirmą kartą, esame geri draugi, mes esame kaip šeima, sutariame gerai, tai ir padėjo ir buvo raktas į pergalę.
Olandai pastatė mus į vietą, neveltui olimpiniai čempionai. Tenka pripažinti, kad dabar jie yra stipresni. O po pusfinalio sunku pasakyti, bet padėjo charakteris, kovojome iki galo, nesinorėjo paleisti šanso laimėti medalio. Išėjome, kovojome, latviai žaidė nuo pat turnyro pradžios fantastiškai, bet paskui po jų pusfinalio jiems gal atsirado neužtikrintumas. Tuo ir pasinaudojome.
(...)Tai bus postūmis kitiems išbandyti save trys prieš tris krepšinyje, ypač žaidėjams, kurie neužsikabina aukščiausiame lygyje. Žaidėjas turi įsivertinti save, nes sąlygos trys prieš tris krepšinyje smarkiai tobulėja“, – teigė A. Pukelis.
Beje, Š. Vingelis kiek anksčiau yra gavojęs apie karjeros pabaigą, bet dabar pripažino, kad meilę sportui vėl sugrąžino trys prieš tris krepšinis.
„Viskas taip gavosi. Taip jau sukrito kortos. Esame visi kaip šeima, kartu valgome, keliaujame, aptariame viską. Tai suriša krepšinį dar ypatingiau. Norisi dar patirti tokias emocijas“, – tikino jis.
Abu krepšininkai apie premijas kalbėti nenorėjo, nors jau dabar aišku, kokios jos priklauso bronzą iškovojusiems sportininkams.
„Manau, Lietuva tokia šalis, kuri išsilaikys, – paklaustas apie rinktinės išsilaikymą trijulių elite, sakė Š. Vingelis. – Trys prieš tris krepšinyje mes ne vieną kartą jau tai įrodėme. Europos čempionatuose, kiek dalyvavome, dar nesame grįžę be medalių.
Tiesiog esame užsispyrusi tauta, kuri siekia savo tikslo ir nori jį pasiekti. O latviams nebuvo lengva išsilaikyti viršūnėje. Pusfinalyje jau jaučiasi ir spaudimas. Vienos rungtynes ir negali žinoti, kaip jose seksis ar nesiseks.“
Į Vilnių taip pat sugrįžo irkluotojai Ieva Adomavičiūtė, Dovydas ir Domantas Stankūnai bei Giedrius Bieliauskas.
Transliacijos įrašą rasite naujienos viršuje.
