Jis arenoje stebėjo dvejas rungtynes – akistatą dėl trečios vietos, kurioje Brazilija pranoko Kazachstaną, bei intriguojantį finalą tarp Portugalijos ir Argentinos, kuriame savo pranašumą dramatiškose rungtynėse įrodė bei pasaulio čempionais tapo Portugalijos salės futbolo rinktinė.
Vizito Lietuvoje metu FIFA prezidentas bendravo su LFF.lt ir išsamiai pasidalino savo mintimis apie čempionatą, savo įspūdžius Lietuvoje bei salės futbolo raidą pasaulyje.
– Ar tai – jūsų pirmas kartas Lietuvoje ir kokius turite įspūdžius apie mūsų šalį?
– Tai nėra mano pirmas kartas, buvau čia praeityje, prieš keletą metų, dar dirbdamas UEFA. Bet man tai pirmas kartas čia kaip FIFA prezidentui. Šis kartas patvirtina tai, ką aš jaučiau praeityje – graži šalis, su gražia gamta, laimingais žmonėmis ir aistra futbolui, kas daro mane laimingą.
– Pereinant prie šio pasaulio salės futbolo čempionato – kokį įspūdį jums paliko būtent jis?
– Visas turnyras mums, man, visai FIFA ir manau, kad visai Lietuvai – didelė sėkmė, nes jis vyko laikais, kai gyvename sunkiau, turime pandemijos sąlygas, turnyrą turėjome perkelti vieneriais metais į priekį. Ir dabar pasaulio akis sutraukti į Lietuvą, švęsti pasaulio čempionatą su 24 komandomis – tai yra kažkas didingo. Taip pat matome, kokiu sėkmingu futsalas tampa visame pasaulyje, nes ketvirtfinalyje dar turėjome atstovus iš keturių žemynų.
Tai rodo, kad futsalas pasaulyje tampa vis svarbesniu, visos šalys buvo laimingos galėdamos čia atvykti ir švęsti šią šventę. Lietuva tikrai viską parengė puikiai, esu labai laimingas dėl turnyro, dėl darbo, kurį nuveikėme kartu su federacija, visa komanda dirbo itin vieningai.
Arenos buvo tikrai puikios, nesu tikras, ar kada nors buvau matęs geresnes arenas praėjusiuose pasaulio čempionatuose. Už šią sėkmę turime padėkoti visiems, tai buvo kažkas, ko visiems labai reikėjo.
– Sugrįžkime atgal, į laiką, kai pirmą kartą buvo paskelbta, kad čempionatas vyks Lietuvoje. Kokie lūkesčiai buvo keliami turnyrui tada ir ar jie buvo pateisinti?
– Kai Lietuva buvo paskelbta turnyro šeimininke, neturėjome jokių minčių apie pandemiją, apie tai, kas nutiks po kiek daugiau nei metų. Buvome laimingi, kad čempionatas grįš į Europą, kad jį priims šalis, kuri niekada nebuvo organizavusi tokio didelio, pasaulinio renginio.
Buvome įsitikinę, jog, nepaisant to, kad Lietuva neturėjo gilių futsalo tradicijų, jie sugebės turnyrą paruošti puikiai, nes žinojome, kad sąlygos čia tam – nuostabios.
Tada atėjo pandemija, reikėjo viską perkelti, tai apsunkino situaciją, tačiau manau, kad lūkesčiai buvo netgi viršyti. Bendradarbiavimas buvo nuostabus, publika sunkiomis sąlygomis taip pat atsiliepė, nepamirškime to. Visos komandos iš visų pasaulio kampelių jautėsi čia kaip savos ir man tai yra kažkas, kas netgi viršijo lūkesčius. Kaip sakiau pradžioje – šilta šalis ir fantastiškas pasaulio čempionatas.
– Žvelgiant iš FIFA pusės, kokia situacija futsale dabar yra pastebima? Ar galima matyti tendencijas, kurios sakytų, kad į šį sportą vis daugiau šalių pradeda žiūrėti profesionaliau?
– Be jokios abejonės, manau, kad salės futbolas auga. Žinoma, tai visada yra naudojamas ir kaip mechanizmas atnešti meilę ir futbolui apskritai, kas yra pagrindinė FIFA funkcija. Salės futbolas turi savo vaidmenį, profesionalumą. Jis auga visame pasaulyje, matėme, ką šalis, kaip Lietuva galėjo nuveikti per labai trumpą laiką lyginant su tomis, kuriose futsalas puoselėjamas itin ilgai.
Lietuva iki pat paskutinio grupės etapo mačo turėjo šansų patekti į atkrintamąsias, kas yra neįtikėtina. Tai rodo, kad viskas yra įmanoma. Matėme komandų, kurių futbolo čempionatuose įprastai nepamatysime, tad tai suteikia galimybes žaisti ir labai tikiu šio sporto tolimesniu augimu.
Tai yra sportas, kuris gali būti žaidžiamas 365 dienas per metus, taip pat ir naktimis, nes tereikia apšvietimo, tad gali žaisti dieną ir naktį, šalta ar karšta. Futbolas kai kuriose vietose daug priklauso nuo klimatinių sąlygų. Kalbėjome su jūsų federacijos prezidentu Tomu (Danilevičiumi – red.) ir jo komanda, turime pergalvoti, kaip galima pakeisti futsalą, kaip reikia organizuoti turnyrus, ar reikia laukti ketverius metus, ką dar turime daryti, kad šis sportas augtų. Turime atspindėti visą pasaulį.
– Užsiminėte apie pandemiją. Kiek ji išmušė iš vėžių būtent futbolo pasaulį ir kaip FIFA prisidėjo prie pagalbos futbolo bendruomenėms?
– Pandemija smogė mums visiems, didžiuojuosi galėdamas pasakyti, kad FIFA pristatė „COVID paramos“ fondą, kuris siekė 1,5 milijardo dolerių visoms federacijoms pasaulyje, jokia kita sporto organizacija to nepadarė. Ši pagalba buvo labai svarbi ypač tose šalyse, kur valdžios neturėjo galimybės padėti, tad buvo svarbu išlaikyti futbolą ir futsalą gyvus, nes be pajamų visiems tai padaryti yra sunku.
Kalbant bendrai, labai svarbu paminėti tai, kad futbolas labai prisideda suvienijant žmones sveikoje aplinkoje. Bet turime pradėti vėl vienyti žmonės ir tam nieko nėra geriau už futbolą.
– Pereinant prie Lietuvos futbolo situacijos – kaip ją šiuo metu matote jūs, žvelgdamas iš FIFA perspektyvos?
– Žinote, kiekvieną kartą, kai kalbu su lietuviais, girdžiu, kad čia krepšinis yra labai didelis dalykas, žinoma, taip yra dėl to, kad turite gerų šios srities sportininkų. Bet futbolas yra numeris vienas sportas pasaulyje ir jis yra skirtas visiems, visi gali žaisti futbolą. Kiekvienas berniukas ir mergaitė gali žaisti – vien kamuolio davimas jiems sukelia reakciją, kuri yra magiška, nes veidai pradeda švytėti ir atsiranda šypsenos.
Žvelgiant į Lietuvos futbolo istoriją su žaidėjais, kaip Tomas (Danilevičius – red.), kuris turėjo tikrai gerą karjerą, tai yra pavyzdžiai, kad sportiškoje šalyje, kuri turi infrastruktūrą, motyvaciją su geromis investicijomis (ir ne tik piniginėmis, o ir ekspertinėmis) galima kažką pasiekti. Ne kiekviena šalis yra tokia pati, esu tikras, kad Lietuvos futbolo ateitis yra šviesi, nes aistra yra čia, tradicijos ir įgūdžiai yra čia, tačiau tada jau mes turime parodyti, kad galime organizuoti renginius.
Niekas nebūtų pagalvojęs, kad Lietuva kada nors organizuos pasaulio salės futbolo čempionatą. Reikia galvoti apie tai, kaip galima Lietuvoje, kaimyninėse šalyse organizuoti kitus panašius renginius, kad futbolo lygį būtų galima kelti aukštyn. Su varžybomis ateina noras pasirodyti geriau, kaip žinau, lietuviai yra labai konkurencingi žmonės, visada nori laimėti ir nebijo sunkaus darbo. Turime sukurti sąlygas ir prisidėti prie to augimo.
– Dar grįžkime prie salės futbolo. Praėjęs čempionatas 2016-aisiais vyko Kolumbijoje, kokie buvo esminiai dalykai, kuriuose buvo norima pritaikyti ar pakeisti čempionate Lietuvoje?
– Turnyras buvo pirmas mano, kaip FIFA prezidento, jis vyko praėjus porai mėnesių po mano išrinkimo, tad neturėjome daug progų pritaikyti nieko naujo, nes tai jau buvo paskutiniai planavimo etapai.
Vienas dalykas, kurį norėčiau paminėti – pirmą kartą pritaikėme vaizdo peržiūrų sistemą teisėjams, kuri yra tarsi mažoji VAR, kas futbole jau yra pritaikyta, sesuo. Norėjome ją pritaikyti salės futbole, manau, kad tai buvo naudinga, išbandėme ją realiame veiksme salės futbole ir, kaip man atrodo, tai pasiteisino. Žinoma, viskas gali būti atlikta geriau, bet tai buvo tikrai įdomus ir naudingas dalykas.
– Ir pabaigai – kaip manote, kokį palikimą šis čempionatas gali palikti Lietuvos salės futbolui, Lietuvos futbolui, galbūt apskritai Lietuvai kaip šaliai?
– Manau, kad palikimas bus puikus, nes metraščiuose išliks faktas, kad Lietuva organizavo pasaulio salės futbolo čempionatą. 24 komandos iš 6 žemynų iškart sužinojo apie šią šalį. Tikiu, kad daug žmonių iš turnyro dalyvių prieš startą net nežinojo, kas ar kur yra Lietuva, o dabar Lietuva yra svarbus taškas pasaulio žemėlapyje, nes ji organizavo FIFA turnyrą. Kalbant apie tarptautinį matomumą – tai yra fantastika, tai eina nuo Brazilijos iki Irano bei kitų dalyvaujančių šalių.
Kalbant labiau apie Lietuvą, manau, kad lietuviai atrado sportą, apie kurį anksčiau nežinojo, sportą, kuris gali būti žaidžiamas viduje, kaip ir krepšinis, tačiau kuris yra daug smagesnis nei krepšinis. Žinoma, tai sakydamas nesu objektyvus (juokiasi – red.).
Lietuva sugebėjo pagerinti 7 arenas visoje šalyje, šie dalykai ateičiai liks tiek futsalui, tiek kitam sportui. Manau, svarbiausia yra programos, kurios dabar bus pritaikytos po šio sėkmingo čempionato ir į sportą pritrauks daug berniukų ir mergaičių. Taip pat daugybė žinių, patirties ir medžiagų, kurios buvo panaudotos, galės būti panaudotos ir ateityje. Manau, kad artimiausiais metais šio turnyro nauda pasimatys dar labiau ir tai bus labai svarbu.
