Bet 2001-ieji Lietuvos krepšininkams susiklostė itin nesėkmingai. Pralaimėję latviams lietuviai net nepateko į ketvirtfinalį. „Tą čempionatą norisi pamiršti su visam. Užtat tai, kas įvyko dar po dviejų metų yra net labai gera prisiminti ir šiandien“, - pasakoja R. Šiškauskas.
O kaip nebus gera? Juk 2003-siais Lietuva Švedijoje vykusiose Europos pirmenybėse iškovojo aukso medalius! Trys milijonai širdžių tuomet plakė vien krepšinio ritmu. Bet atlėgus pergalingoms emocijoms, 2005-siais lietuviams vėl teko nuryti karčią piliulę, kai pralaimėję ketvirtfinalio mūšį prancūzams mūsiškiai tenkinosi 5-ąja vieta.
Bet trumpas atoslūgis iššaukė dar vieną džiaugsmo bangą 2007-siais. Tąkart lietuviai taip pat suklupo tik sykį, pusfinalyje su rusais. Nepaisant to, Lietuvos krepšininkams pavyko iškovoti bronzos medalius. Visuose šiuose Europos čempionatuose dalyvavęs R. Šiškauskas pasidalijo prisiminimais apie prieš daugiau kaip dešimtmetį vykusias kovas su stipriausiomis Europos rinktinėmis.
Apie Ramūną skaičių kalba
Prieš pasineriant į prisiminimus, norisi pateikti šiek tiek skaičių. Visų pirma, R. Šiškauskas nacionalinėje rinktinėje žaidė 2000-2008 metais.
Per šį laiką jis iš viso sužaidė 60 oficialių rungtynių. Tai yra 15 rezultatas lyginant su visais Lietuvos krepšininkais. Šiais metais iš 15 vietos R. Šiškauską turėtų išstumti jau 54 rungtynes nuo 2011-ųjų už Lietuvą sužaidęs Jonas Valančiūnas.
Pagal pelnytus taškus Ramūnas rikiuojasi septintoje vietoje. Iš viso jis yra pelnęs 772 taškus. Daugiau už jį yra pelnę šie krepšininkai: Artūras Karnišovas (1453), Saulius Štombergas (1076), Šarūnas Jasikevičius (1031), Gintaras Einikis (1023), Arvydas Sabonis (1001) ir Linas Kleiza (785). Per šių metų pirmenybes R. Šiškausko rezultatą gali pagerinti nebent 8-oje vietoje šiuo metu esanti Mantas Kalnietis (694). Jam iki Ramūno rezultato trūksta 78 taškų.
Vidutiniškai per Lietuvos nacionalinės rinktinės rungtynes R. Šiškauskas pelnydavo po 12,9 taško. Po karjeros rinktinėje pabaigos prieš 9 metus, šiais metais R. Šiškauskas sugrįžta. Tik, savaime suprantama, ne kaip krepšininkas, o kaip vyriausiojo trenerio Dainiaus Adomaičio asistentas.
2001-ųjų nusivylimas
Kalbėdamas apie 2001-ųjų čempionatą, Ramūnas Šiškauskas buvo itin atviras: „Daug laiko praėjo, bet prisiminimai išlikę ne kokie. Buvo tikras nusivylimas, nes Olimpiadoje viskas buvo gerai. Todėl po metų lūkesčiai buvo labai pagrįsti. Bet nesusiklostė dvi rungtynės. Pralaimėjome „broliukams“ ir teko susikrauti lagaminus bei grįžti namo.“
2001-siais R. Šiškauskas dar tik antrą kartą savo karjeroje vilkėjo nacionalinės rinktinės marškinėlius, tačiau jis puikiai pamena, kad kartelė buvo iškelta labai aukštai: „Suprantama, kad Lietuvoje visą laiką būna keliami aukščiausi tikslai ir visi tikėjosi, jog po sėkmės Olimpiadoje mes gerai pasirodysime ir Europoje. Bet sporte taip jau būna. Žaidimas nesiklijavo, kažkas nesigavo ir likome be medalių.“
Auksiniai 2003-ieji
2003-ųjų čempionatas prasidėjo itin atkaklia dvikova su kaimynais latviais. Lietuviams ją pavyko laimėti tik po pratęsimo 92:91.
„Puikiai atsimenu tą dvikovą su latviais. Pirmos rungtynės įprastai visada būna sunkios, o tais metais jos buvo bene sunkiausios visame čempionate. Niekada negalima nurašyti latvių. Jie tada turėjo neblogą komandą.
Mums kaip kaimynams, tai visą laiką norėdavosi įrodyti, kad esame pranašesni. Taip, latviai tiek ketvirtojo kėlinio pabaigoje, tiek pratęsime turėjo galimybę išplėšti pergalę, bet mums pasisekė. Pamenu tuos jų metimus, gynėmės kaip galėjome ir tikėjomės, kad neįkris.
Aišku, jei būtų įkritę, tai didelis nusivylimas būtų apėmęs. Tokiais atvejais supyksti, kad kažko nepadarei, jog nesugebėjai apsiginti. Bet jei neįmeta, kaip tose rungtynėse, tai apima džiaugsmas. O metimo momentu tiesiog seki kamuolį akimis ir lauki“, - pasakojo R. Šiškauskas.
Tuo tarpu ketvirtfinalyje laukė amžini priešininkai serbai. Visa Lietuva net ir prabėgus 8 metams negalėjo pamiršti to dramatiško ir kontraversiško 1995-ųjų finalo su Jugoslavija (pralaimėta 90:96).
„Serbus mes jau buvome įveikę Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. Bet pergalė 2003-siais dėl to nė kiek nesumenko. Su šiais varžovais mūsų keliai susikirsdavo pakankamai dažnai. Suprantama, kad ankstesni pralaimėjimai padidino motyvaciją kovoti.
2003-siais buvo didelis noras laimėti auksą. Turėjome nepaprastą komandą komandą. Atmosfera viduje buvo ypatinga. Norėjome nežiūrėti į priešininkus, o tiesiog eiti ir žaisti savo žaidimą. Buvome pajautę tą pergalių skonį ir tikėjome savo jėgomis“, - prisiminė R. Šiškauskas.
Buvęs Lietuvos rinktinės krepšininkas Ramūnas Šiškauskas taip pat pasidalijo prisiminimais apie tą paskutinėmis akimirkomis pusfinalyje iš Tony Parkerio perimtą kamuolį ir kovą finale su ispanais:
„Tame epizode (kai buvo perimtas kamuolys iš T. Parkerio ir lietuvių pergalė užtvirtinta dviem baudos metimais) pražangos nebuvo. Jei būtų buvusi bauda akivaizdi, tai būtų teisėjai netylėję. Krepšinis nėra šachmatai, tad tų kontaktų būna dažnai. Mačiau galimybę perimti kamuolį tuo momentu, kai jis keitė kamuolį iš dešinės rankos į kairę. Tuo metu kištelėjau ranką. Kiekvieną kartą gynyboje esi toks, kaip tau tuo momentu atrodo geriausiai. Per savo karjerą man dažnai tekdavo gintis prieš kitų komandų lyderius. Tuo metu dariau tai, kas atrodė reikalinga. Jei mačiau situaciją ir progą, tai ja ir pasinaudojau.
Finalas su ispanais atspindėjo mūsų pajėgumą. Visą čempionatą buvome tikrai geroje formoje. Čempionate sužaidėme tik 6 rungtynes, tad nebuvo kada prarasti tos formos. Visi puikiai jautėme žaidimo skonį. Ispanai buvo lygiaverčiai priešininkai. Jų karta subrendo po kelerių metų ir vėliau jie iškovojo daug skambių pergalių.“
Skaudus kluptelėjimas 2005-siais
Į 2005-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionatą Lietuvos rinktinė atvyko visiškai pasikeitusi. Tame čempionate daug 2003-ųjų auksinės rinktinės narių negalėjo padėti. Sudėtyje nebuvo Šarūno Jasikevičiaus, Arvydo Macijausko, Dariaus Songailos, Sauliaus Štombergo, Virginijaus Praškevičiaus.
„Tame čempionate viską sugriovė pralaimėjimas prancūzams. Beje, tai buvo vienintelis pralaimėjimas, tačiau jis įvyko pačiu netinkamiausiu metu.
Pamenu, kad puolime atrodėme labai prastai. Taiklumas buvo itin blogas. Nenorėčiau teisintis įtampa, spaudimu, tiesiog buvo ne mūsų diena. O juk dalyvavome po 2003 m. čempionato, kur tapome čempionais. Grupėje kaip ir gerai viskas klostėsi, bet vienos prastos rungtynės sugadino visą čempionatą“, - trumpai tą čempionatą apibendrino R. Šiškauskas.
Kelias bronzos medalių link
Prabėgo dar dveji metai ir Lietuva vėl grūmėsi dėl medalių 2007-siais Ispanijoje vykusiose pirmenybėse.
„Grupės etapas klostėsi tiesiog puikiai. Bet ketvirtfinalio etapas visiems įprastai būna sunkus - ir emociškai, ir psichologiškai. Pačios rungtynės su Kroatija buvo sunkios. Abi rinktinės puikiai suprato, kad tik laimėjus tą dvikovą liks galimybė kovoti dėl medalių.
Nors savo grupėje kroatai užėmė tik ketvirtą vietą, bet jie turėjo subūrę gerą sudėtį, todėl kova buvo itin arši. Tai buvo komanda, kuri galėjo bet kada iššauti. Mes ruošėmės sunkioms rungtynėms, o jos papuolė net ypač sunkios. Bet norėdamas laimėti auksą, turi nugalėti visus priešininkus“, - tvirtino R. Šiškauskas.
Pergalingai aukso medalių link žygiavusius lietuvius pusfinalyje sustabdė Rusija. „Pralaimėjimas Rusijai buvo vienintelis tame čempionate. Nereikia ieškoti pasiteisinimų, bet po dramatiškai susiklosčiusio ketvirtfinalio su kroatais jau kitą dieną kovojome pusfinalyje. Rusai turėjo papildomą dieną poilsiui. Tad bloga pradžia rungtynėse su rusais kažkiek susiklostė ir dėl nuovargio.
Rusai tada pataikė daug tritaškių. A. Kirilenko sužaidė fantastiškai. Visi žinojo jį puikiai, bet taip lengvai tokio žaidėjo nesustabdysi. Jis patirties daug turėjo, todėl išnaudojo visas savo stipriąsias puses. Prieš jį gintis buvo ypatingai sunku. Taip, tose rungtynėse jis buvo vienas geriausių žaidėjų, bet ir visa komanda tąkart gerai sužaidė. Mums daug jėgų kainavo bandymai pasivyti nutolusius varžovus. Ir kai tą padarėme, tada jėgų mažai belikę buvo.
Man asmeniškai tos rungtynės buvo geros (pelnė 30 taškų), krito viskas, ką mečiau. Kai komanda jaučia, kad kažkam gerai sekasi, tai stengiasi daugiau progų tam žaidėjui suteikti. Nepaisant to, tas vakaras asmeniškai buvo geras, bet komanda pralaimėjo, tad viskas nusibraukė.
Kovoje dėl 3 vietos su graikais reikėjo žaisti labai susikaupus. Jie turėjo labai gerą komandą, gynė 2005-siais iškovotą čempionų titulą. Nors laimėjome 9 taškais, bet pačios rungtynės toli gražu nebuvo lengvos. Žinoma, svarbiausia – iškovota pergalė ir bronzos medaliai“, - pasakojo R. Šiškauskas.
