R. Šiškauskas krepšinį rimčiau pradėjo žaisti sulaukęs 15 metų – tokio amžiaus, kokio yra vyriausieji Tarptautinių vaikų žaidynių (ICG 2017) dalyviai.
Jaunasis talentas pradėjo rungtyniauti Kaišiadorių mėgėjų komandoje, treniruotės vykdavo vos po 2–3 kartus per savaitę. Talentingą vaikiną pastebėjo krepšinio specialistai ir R. Šiškauskas, baigęs mokyklą, pateko į pajėgiausią Lietuvos krepšinio lygą, o netrukus sulaukė kvietimo ir į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę.
„Sunku patikėti“, – viename interviu yra pasakęs Ramūnas.
38 metų R. Šiškausko trofėjų kolekcija tokia didžiulė, kad sudėtinga buvo išvardyti visus laimėjimus. 2000 metais su Lietuvos rinktine jis iškovojo bronzą Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, laimėjo 2003 metų Europos čempionatą, 2007 metais iškovojo bronzą.
Klubiniame krepšinyje pasiekimai taip pat neįtikėtini – pradėjęs Vilniaus „Sakalų“ ekipoje (1996 m.), Ramūnas netrukus pasuko į Vilniaus „Lietuvos rytą“ (1998–2004) bei pradėjo legionieriaus kelią – atstovavo Trevizo „Benetton“ (2004–2006), Atėnų „Panathinaikos“ (2006–2007) bei karjerą baigė Maskvos CSKA klube (2007–2012).
R. Šiškauskas dukart tapo Eurolygos čempionu.
Užaugo gatvės krepšinio aikštelėje
„Net nelabai ką turiu įdomaus papasakoti“, – kukliai šypsosi Ramūnas, nors jo karjera tiesiog sunkiai suvokiama.
„Visa mano vaikystė prabėgo kieme. Tuomet sąlygos buvo kitokios, nei dabar – medinė aikštelė arba tik asfaltas. Visos dienos tokios ir buvo – grįžti iš mokyklos ir visą dieną bumbsi kamuolį. Žinoma, išbandžiau ir kitas sporto šakas – ir futbolą, ir karate, ir boksą. Užsikabinau ant krepšinio – pirmoje klasėje bandžiau žaisti, tačiau greitai mečiau, išbandžiau kitas sporto šakas. Rimčiau pradėjau žaisti tik 9-oje klasėje. Pas mus jokių sporto mokyklų nebuvo, todėl visas sportas buvo gatvėje“, – prisimena Ramūnas.
Kai krepšinį pradėjo rodyti per TV, R. Šiškauskas suprato, kad rado savo pašaukimą.
„Kai buvo 8–10 metų, su tėčiu žiūrėjau auksinio „Žalgirio“ rungtynes. Tada pradėjo per TV rodyti NBA finalus, žaidė Čikagos „Bulls“ su Michaeliu Jordanu. Taip ir užsikabinau“, – pasakoja Ramūnas.
Nors R. Šiškauskas krepšinį pradėjo žaisti labai vėlai, pasivyti ir pralenkti bendraamžius pavyko puikiai.
„Nesakau, kad reikia visus vaikus ugdyti gatvės krepšinio aikštelėje, bet ta kova už save, už būvį, gatvės krepšinis vienas prieš vieną, gynyba – net neabejoju, kad tai man buvo naudinga ir atėjus į profesionalų krepšinį problemų nebuvo. Aišku, reikėjo daugiau komandinio žaidimo įgūdžių, tačiau tai nebuvo didelė problema. Aš užaugau kiemo krepšinio aikštelėje ir tai man padėjo tolimesnėje karjeroje“, – sako R. Šiškauskas.
Patarimai siekti tikslo
Ramūnas neslepia, kad augant Kaišiadoryse, mažame mieste, pagundų buvo daug.
„Pagundų galima visą laiką rasti, tačiau svarbiausia – ko tu sieki ir kokias vertybes tau įskiepija tėvai. Žiūri, kas tau svarbiausia ir nuo kitų dalykų atsiriboji. Jei matai, kad kažkurie draugai ar kompanija tau netinka – tiesiog nuo jų atsiriboji. Eini ten, kur tau gerai“, – teigia buvęs krepšininkas.
