Bet pastaraisiais metais esportas vis stipriau įsitvirtino visame pasaulyje, tapdamas tikrų tikriausiu darbu, o COVID-19 pandemijai sukausčius visą sporto industriją, į virtualią erdvę bent laikinai peršoko net NBA žvaigždės, kurių kovas transliuoja toks gigantas kaip ESPN. Nors ir susilaukia daugybės dviprasmiškų vertinimų, esportas turi žymiai daugiau panašumų su tikruoju sportu, nei dauguma įsivaizduoja.
Dar visai neseniai kompiuteriniai žaidimai tebuvo laisvalaikio praleidimo forma, o dabar tai tapo industrija, vertinama šimtais milijonų JAV dolerių.
2018 metais į esportą buvo investuota 490 mln., o praėjusiais metais – net 4,5 milijardo dolerių. Tai 837 procentų augimas per vienerius metus.
Praėjusiais metais šios industrijos pajamos pasiekė milijardą dolerių ir vis dar auga.
Didijį esporto sprogimą paskatino tokių platformų kaip „Twitch“ ar „Youtube Gaming“ atsiradimas, kuriose geriausi pasaulio žaidėjai tiesiogiai transliuoja, kaip žaidžia ir komunikuoja su fanais.
Šešiaženklius ir dar didesnius sekėjų skaičius turintys jaunuoliai uždirba milijonus, bet į virtualią aplinką peršoka ir tikru prakaitu milijonus susižėrę sportininkai.
Nelikus didžiojo sporto ir tvyrant nežinomybei, kada jis sugrįš į stadionus, arenas ir kada žiūrovai vėl galės sausakimšai užpildyti tribūnas, vis daugiau profesionalų atletų laiką leidžia maigydami pultelių mygtukus.
Net Domantas Sabonis sudalyvavo NBA 2K turnyre su kitomis lygos žvaigždėmis, o šį turnyrą transliuoja ESPN kanalas, vis dažniau atsigręžiantis į esportą ir taip siekdamas užpildyti ištuštėjusį programos tinklelį.
Atšaukus jau devynis naujojo „Formulės 1“ sezono etapus, „Red Bull“ atstovas Maxas Verstappenas sėkmingai iš kokpito peršoko į geimerio kėdę ir kartu su kitais profesionaliais lenktynininkais varžosi „Real Racers Never Quit“ lygoje.
Nors didžiąją rinkos dalį užima tokie žaidimai kaip „Fortnite“, „Call of Duty“ ar „Counter Strike“, o šių žaidimų turnyrų nugalėtojai susižeria po 3 mln. dolerių ar daugiau, savo nišą atradę ir tradiciniai sportai – krepšinis ir futbolas – virtulioje erdvėje neturintys lygių.
Šie žaidimai populiariausi ir dar tik besiformuojančioje Lietuvos esporto scenoje.
„Sunku išskirti, kokie žaidimai dominuoja pas mus, nes dar neturime daug renginių. Yra daug „Counter Strike“, krepšinio ir futbolo žaidėjų. Turime kultūrinį foną, kuriame sportas gyvuoja. Ateityje rimtai svarstome įtraukti kitus žaidimus po savo organizacijos sparnu, kad visi žaidėjai galėtų save realizuoti ir turėtų tam sąlygas. Tai tik laiko klausimas“, – tv3.lt pasakoja „Grind Esports“ direktorius Arnas Bendaravičius.
Ši įmonė yra esporto kultūros pradininkė Lietuvoje, padedanti daugeliui profesionalių komandų, Lietuvos krepšinio ir futbolo federacijoms.
Viena iš pirmųjų kregždžių esporto scenoje iš Lietuvos profesionalių klubų buvo Kauno „Žalgiris“, subūręs savo komandą. Vis tik projektas šiame sezone buvo pristabdytas, bet galima neabejoti, kad ateityje stipriausias šalies klubas atgaivins šią sekciją.
O kol kauniečiai pristabdė veiklą virtualioje erdvėje, kiti Lietuvos krepšinio klubai vis labiau veržiasi į ją.
Skinasi kelią Lietuvoje
A. Bendaravičius pripažįsta, kad pasaulyje milijardus dolerių generuojanti industrija mūsų šalyje turi prasiskinti ne tokį ir lengvą kelią dėl požiūrio į kompiuterinius žaidimus.
„Susiduriame su tam tikru iššūkiu, kad Lietuvoje į esportą rimto požiūrio nėra. Apskritai, apie galimybę, kad žmogus gali gyventi žaisdamas kompiuterinį žaidimą yra žiūrima konservatyviai.
Dirbame su sporto organizacijomis ir jeigu valdžioje yra vyresnių žmonių, jiems perteikti idėjas užtrunka ženkliai ilgiau. Bent po truputį esporto industrijos mintis Lietuvoje tampa vis priimtinesnė“, – teigia „Grind Esports“ direktorius.
Dabartinė situacija, kilusi dėl COVID-19 pandemijos, kai žmonės priverstinai yra uždaryti namuose, o sporto renginių neliko, esporto populiarinimui padeda visame pasaulyje.
„Dabar sporto sektoriuje atsiradęs sąstingis, alternatyvų realiai nėra. Tol, kol matome palankų požiūrį ir niekas neuždaro jokių durų, stengsimės parodyti, kad tai yra papildomas kanalas pramogoms ir žaidėjams, kurie mato čia karjerą ir save. Pasaulyje ši rinka plečiasi itin greitai. Ta pati Lenkija, galbūt ne su krepšiniu ar futbolu, bet kituose žaidimuose, tikrai stipriai įsijungusi į veiklą ir matome rezultatus.
Norime padėti geriau suprasti sporto organizacijoms, komandoms, įmonėms apie esporto naudą. Parodyti, kad tai yra realus kanalas pasiekti klientams, fanams, gerbėjams“, – iššūkius ir atsivėrusią galimybę juos išspręsti vertina A. Bendaravičius.
Komandos – velniškai panašios į profesionalias
Neseniai žiniasklaida vis sumirgėdavo apie Lietuvos esporto futbolo rinktinės sėkmingą pasirodymą pasaulyje. Pažvelgus atidžiau tampa aišku, kad virtualių žaidimų ekipos turi daugybę panašumų į tikrąsias komandas.
Pavyzdžiui šalies esporto futbolo rinktinę sudarė du žaidėjai, treneris, o „Grind Esports“ turi ir psichologą.
Dažniausiai komandas sudaro 2-5 žaidėjai ir būtinai treneris – jo užduotys itin panašios į tas, kurias rungtynių metu tikrose aikštėse atlieka Šarūnas Jasikevičius ar kiti krepšinio profesionalai.
„Panašumai velniškai dideli. Esminis skirtumas yra komandos narių skaičius. Futbole turime 11 žaidėjų aikštėje ir dar ant suolelio, krepšinyje panašiai, o esporte gali būti 3, 5 žmonės, plius treneris.
Treneris kiekvieno mačo metu būna už komandos nugarų, mato visų žaidėjų veiksmus, ekranus, gali gyvu laiku komentuoti, duoti pastabas, atlikti korekcijas. Panašiai kaip realiame sporte, treneris stebi auklėtinius ir daro veiksmus.
Struktūra ir sudėtis esporto komandos nuo tikro sporto beveik nesiskiria“, – pažymi A. Bendaravičius.
Gyvenimas, kai esi esporto profesionalas
Norint tapti esporto žaidėju, vien pomėgio maigyti klavišus, pelę ar pulto mygtukus neužteks – reikia imlumo, talento žaisti kompiuterinius žaidimus.
Dauguma žaidimų – ar tai būtų šaudyklė „Counter Strike“ ar NBA kovos, sukuria sąlygas žaidėjams tapti profesionalais.
Yra sukurtos sistemos, kur gali varžytis visi norintys, rinkti reitingo taškus ir galbūt atkreipti dėmesį į save. Vyksta ir specialūs turnyrai, kuriuose leidžiama atsiskleisti talentams ir parodyti gebėjimus.
O pravėrus šias duris jau galima gyventi iš kadaise buvusio pomėgio – tai normalus darbas, dažnai su normaliomis darbo sutartimis.
Žaidėjai dažnai gauna fiksuotas pajamas, tam tikrą procentą iš komandos rėmėjų, o laisvalaikiu gali prisidurti transliuodami kaip žaidžia įvairiose platformose ir kaupdami sekėjų armiją.
Laukiantys turnyrai
Pastarosiomis savaitėmis jau buvo galima išgirsti, kaip keli Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubai, nutraukus sezoną, perkėlė kovas į virtualią erdvę. „Grind Esports“ direktorius A. Bendaravičius žada, kad netrukus bus surengtas ir turnyras, kuriame viso varžysis devynios komandos, tarp kurių bus Vilniaus „Ryto“, Kėdainių „Nevėžio“, Prienų „Cbet“, Utenos „Juventus“, Panevėžio „Lietkabelio“ atstovai.
Kai kuriose komandose žais ir tikrieji profesionalai – realybėje šių ekipų marškinėlius vilkintys žaidėjai.
Planuojama, kad šis turnyras startuos balandžio viduryje.
„Grind Esports“ kolektyvo galvose – ir turnyras, kuriame savo komandas atstovautų tik šių atstovai aikštėje.
„Kiek mes domėjomės, krepšininkai dažniausiai žaidžia futbolą, – nusijuokia A. Bendaravičius. – Turime tokią mintį, kad reikėtų surengti mačą tarp tikrų klubų žaidėjų, nesvarbu kiek jie yra pažįstami su konsolėmis ir kompiuteriniais žaidimais. Apie tai labai rimtai svarstome ir žiūrėsime, kurie klubai norės tą padaryti. Manau, kad šią idėją tikrai realizuosime“.
Neįprasta patirtis
Turbūt dažnas žiniasklaidos portalų sporto skyrių redaktorius vis dar kilsteli antakį, mąstydamas ar gautą naujieną apie esporto pasiekimus verta dėti į savo rubriką. Taip pat daug likę skeptikų, kurie niekaip nesupranta, kaip kompiuteriniai žaidimai gali būti siejami su sportu. Tačiau pasaulis keičiasi ir koronaviruso pandemijos akivaizdoje esportas turi idealų šansą pasitikrinti savo galimybes.
Ryersono universiteto profesorius Laurelas Walzakas, kuris specializuojasi esporto srityje, mano, kad šis laikotarpis bus bandymų ir klaidų kelias, parodysiantis, kodėl žmonės galėtų rinktis per televiziją žiūrėsti virtualų, o ne tikrą sporto renginį.
Jam pritaria ir vienas profesionalų, dažnai savo gebėjimus išbandantis ir prie kompiuterio – aukščiausioje JAV beisbolo lygoje rungtyniaujantis Jake’as Fraley. Sportininkas galvoja, kad esportas gali populiarumu varžytis su tikruoju dėl vienos konkrečios priežasties.
„Sirgaliams patinka asmeninis elementas, kurį suteikia esportas. Jie gali pasiekti jų dievinamą žaidėją, pabendrauti su juo, kol šie transliuoja kaip žaidžia. Tai patirtis, kuri kasdieniame sporte nėra įprasta“, – sako jis.
