Dviejų Lietuvos trekininkų palaikymo vardan, portalas „Balsas“ siūlo įsiklausyti į garsiausių mūsų šalies dviratininkų profesionalų atsiliepimus apie Lietuvos treko čempionatą Panevėžio „Cido“ arenoje, kuris buvo paskutinis Gedimino Bagdono ir Gedimino Petrausko pasiruošimas prieš startą Europos treko elito čempionate Lenkijoje (Pruškovas).
Kaip vyksta atranka?
Tikėdamas dviračių sportu ir jo ateitimi, viešai prabilti apie Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) trūkumus ryžosi pasaulio elite vienas žinomiausių mūsų dviratininkų, Tomas Vaitkus (buv. „RadioShack“, būsim. „Astana“).
„Praktiškai visi, kas dar sportuoja su profesionalais ir duoda naudą dviračių sportui, sėdėjo tribūnoj ir žiūrėjo, kaip viskas vyksta“.– susikrimtęs pasakojo dviratininkas portalui „Balsas“, nesuprasdamas, kokiais kriterijais vadovaujantis LDSF vykdo atranką į Lietuvos čempionatus.
„Mes nei skambučio sulaukėm iš rinktinės trenerio, kad dalyvaut pirmenybėse, nei ką, tai parodo, kad mes nereikalingi Lietuvai ir valdžioj sėdintys žmonės tik apie save galvoja ir apie savo kišenę, o ne apie sportininkus ir jų rezultatus“.– piktinosi Tomas Vaitkus, per savo karjerą patyręs ir šlovės akimirkų, ir juodžiausių dienų bei mėnesių, bei žinantis, ką dviračių sporte reiškia savitarpio supratimas ir motyvacija.
Susikirto interesai?
Jau niekam ne paslaptis, kad, nepaisant dviratininką lydinčių traumų, jau ne pirmus metus Tomas Vaitkus yra nepageidaujamas Lietuvos rinktinėje dėl susikirtusių jo ir LDSF interesų.
„Tai įvyko, kai pradėjom kovot dėl mūsų pačių uždirbtų pinigų ir geresnių sąlygų, bet kadangi net kai kurie iš valdžios atstovų pasakė mums taip, kad kuo geresni rezultatai, tuo daugiau jiems problemų, tai va tokie žmonės pas mus dirba sporto valdžioj“.– pareiškė Tomas Vaitkus, apeliuodamas į LDSF vadovų sąžinę ir Lietuvos elito ateitį.
Nėra bendros kalbos su treneriais?
Nereikalingu Lietuvos rinktinei pasijuto ir iš Belgijos į Lietuvą atostogoms sugrįžęs Aidis Kruopis (buv. „Palmans-Cras“, būsim. „Landbouwkrediet“), savo sunkiu darbu ir pasiaukojimu šiemet pelnęs Lietuvai kone trečdalį (1/3) reitingo taškų.
Nors spaudoje, paties LDSF gen. sekretoriaus Vaclovo Šiugždinio lūpomis, buvo skelbta, kad Aidis Kruopis ir jo komandos draugas Egidijus Juodvalkis dalyvaus Lietuvos treko čempionate, abu dviratininkai liko stebėti varžybas... iš tribūnos, nes – negavo dviračių.
„Nedalyvavau treke, nes negavom dviračių“.– vienbalsiai atsakė portalui „Balsas“ A. Kruopis ir E. Juodvalkis, laikomi vienais stipriausių Lietuvos dviratininkų.
„Planavom dalyvauti visi uteniškiai, bet planas neišdegė. Kadangi nebepriklausau Lietuvos rinktinei, tai nieko negaunu iš jos. Manau, kad esu pakankamai stiprus būti rinktinėje, bet nerandu bendros kalbos su treneriais – ir ne todėl, kad kelčiau kažkokias ypatingas sąlygas, o todėl, kad jie nori būti visą laiką teisūs. Mano ir trenerio Šiugždinio nuomonės nesutapo, todėl tapau nereikalingas rinktinei. Nuomonės išsakymas yra neleistinas tokiose organizacijose, pasirodo“.– reziumavo Aidis Kruopis.
Aidis Kruopis ir Egidijus Juodvalkis, Belgijos spaudoje vadinami „lietuvių duetu“, taip pat stebėjosi dalyvių atrankos kriterijais, kurie tokiai mažai šaliai kaip Lietuva vargu ar išvis reikalingi.
„Manau, atrankų nereikia į treką, nes čia Lietuvos čempionatas, ir, jei startuotų visi pagrindiniai dviratininkai, būtų tikrai įdomu, tačiau [LDSF] nesitaria su mumis“.– tikino E. Juodvalkis.
Ramūnas Navardauskas (buv. „VC La Pomme Marseille“, būsim. „Garmin“), šiemet Prancūzijos klubų asmeninėje įskaitoje nukonkuravęs visus prancūzų lyderius, mano, kad Lietuvoj atranka – išskirtinė: „Reikia būti stipriam ir turėti žmonių federacijoje, kurie norėtų tave matyti Europos ar Pasaulio čempionate“.
Lietuvoje neliks dviratininkų?
Kalbant apie Lietuvos trekininkių rezultatus, kurie taip pakiliai nušviečiami Lietuvos spaudos puslapiuose, vaikinai pavydūs nebuvo, bet įvardino savas priežastis, apkarpančias konkurencines galimybes.
„Kodėl panelių geresni rezultatai nei vaikinų, galiu pasakyt turbūt dėl to, kad Lietuvos vaikinų sporte nėra tokios sistemos, kokia yra pas moteris. Niekas neparuošia jaunimo. Nebėra ir trenerių, kas norėtų ir galėtų tuom užsiimti. Apie tai LDSF galėtų kažką sugalvoti, bet, iš kitos pusės, nėra lengva išlaikyti jaunimą krūvoje ir juos ruošti dėl tų pačių finansinių nepriteklių“.– svarstė Ramūnas Navardauskas.
Evaldas Šiškevičius, po netikėtų likimo viražų ketvirtus metus likęs Prancūzijos mėgėjų komandoje „La Pomme Marseille“ (kitąmet – Kontinentinė), iškėlė versiją, kad pasiekimai pasiekimams nelygu: jeigu Lietuvos merginos garsina Lietuvą treke, Lietuvos vyrų tarpe yra ganėtinai pajėgių plento dviratininkų.
Nepanoręs prisistatyti dviratininkas portalui „Balsas“ teigė, kad finansavimas yra nepakankamas, o palyginus su kitų šalių lėšų paskirstymu, LDSF pasiruošimui neskyrė beveik nieko.
„Moterys tai turi viską, ko joms reikia, atitinkamai jų ir geresni rezultatai. Palyginus, kokį finansavimą gauna moterys ir vyrai, tai vyrų greitu laiku dviračių sporte Lietuvoje gali visai nelikti, ką jau bekalbėti apie rezultatą“.– tvirtino anonimu pageidavęs likti Lietuvos dviratininkas.
Mažai rėmėjų ir reklamos
Evaldo Šiškevičiaus įsitikinimu, nuo išnykimo ar susinaikinimo Lietuvos dviratininkus dar gali išgelbėti – viešieji ryšiai.
„Pagrindinis federacijos minusas, kad turime mažai rėmėjų ir per mažai reklamos, siekiant išpopuliarinti viską. Pvz., dabar vykęs čempionatas: pačiam Panevėžy beveik nebuvo plakatų, kad yra kažkoks renginys“.– stebėjosi E. Šiškevičius, įsitikinęs, kad LDSF turėtų daugiau dirbti būtent šiuo klausimu.
Vienus dviratininkus suerzinusi, kitus – prajuokinusi, muzikinė intervencija Lietuvos treko čempionate iš tikrųjų buvo geras, bet neapgalvotas žingsnis, sakė portalui „Balsas“ Lietuvos treko čempionatu užbaigęs savo sezoną ir net užlipęs ant pakylos Gediminas Kaupas (buv. „Soenens-Jartazi“, būsim. „Differdange“).
„Koncertus vertinčiau gerai, tik, mano manymu, ne tie dainininkai buvo pakviesti, ir galėjo geresnę koncertinę programą padaryt, kad būtų į treko varžybas pritraukta jaunos publikos“.– svarstė G. Kaupas, pridūręs, kad Radži ir Edmundo Kučinsko repertuaras dalį žiūrovų kaip tik priešingai – išbaidė...
Ar užsimegs dialogas?
Kad ir kokia puiki būtų Panevėžio „Cido“ arena, nei vienas iš dalyvių neliko sužavėtas nakvyne miegmaišiuose treko patalpose... Daugelis dviratininkų teigė esą priblokšti, kad LDSF nesugebėjo jiems užtikrinti pragyvenimo sąlygų. Koks gi čia čempionatas, jeigu sportininkams nebuvo išskirti viešbučiai, maistpinigiai ir bent kažkokios kompensacijos už kurą?
„Kažkodėl klubai, kurie organizuoja MTB maratonus Lietuvoje ir plento lenktynes, randa ir sponsorių, ir pritraukia mases dalyvių, ko neteko dar matyt iš federacijos pusės“.– konstatavo Lietuvoje dažnai viešintis Tomas Vaitkus, kur kas labiau gerbiamas ir laukiamas Lietuvos dviratininkų mėgėjų susiėjimuose nei LDSF priimamajame.
Jeigu dviratininkai ryžosi prabilti apie šias ir kitas problemas, su kuriomis susiduria sugrįžę į Lietuvą, galbūt LDSF į jas įsiklausys ir atsivers dialogui, kad metų gale sumuodama reitingo taškus būtų rami padariusi VISKĄ, jog mūsų šalies dviratininkai pasijustų didvyriais.
