„Kažkada, kai dar buvo net nedrąsu pagalvoti, kad Henrikas gali laimėti pasaulio jaunimo čempionatą, prieš jo finalą radome paukščio apdergtą valtį. Ir laimėjome. Dabar – ta pati istorija. Ženklas buvo, tai reikėjo tikėtis paties geriausio rezultato“, – šypsojosi dabar jau dukart Europos žaidynių čempiono treneris po apdovanojimo, kuriame jo auklėtinio garbei skambėjo Lietuvos himnas.
2015 m. pirmose Europos žaidynėse Baku tada dar olimpinėje vienviečių kanojų 200 m rungtyje triumfavęs H. Žustautas šiandien auksą šioje distancijoje iškovojo ir netoli Krokuvos esančioje Kryspinuvo įlankoje, kur vyksta Europos žaidynių baidarių ir kanojų irklavimo varžybos.
28 metų H. Žustautas šįkart apgynė pernai iškovotą Europos čempiono titulą, nes žaidynės Lenkijoje yra ir žemyno čempionatas.
Paprašytas palyginti šios dienos triumfą ir pergalę 2015 m., H. Žustautas pripažino: „Lyginti sunku. Nes ten buvo pirmos rimtos mano suaugusiųjų varžybos. Nieko nesitikėjau, galvojau, kad jei tik viskas tobulai, medalį iškovosiu. Pergalė buvo netikėta. O čia važiavau kaip vienas lyderių. Pernai Europos čempionatą laimėjau prieš tuos pačius varžovus, tai jaučiau atsakomybę. Būčiau antras ar trečias, jau tiek džiaugsmo nebūtų. 2019 m. antrose Europos žaidynėse Minske irgi buvau stiprus, bet tada vėjas labai sutrukdė, nieko negalėjau padaryti, finale likau paskutinis. O dabar oras buvo puikus ir viskas buvo mano rankose. Padariau, ką galėjau.“
Oras Krokuvoje ir žaidynių sostinės apylinkėse šiandien buvo permainingas – ryte dėl pliaupusio lietaus net buvo pusvalandžiu nukeltos atrankos varžybos. Popiet, kai prasidėjo lemiamos kovos, saulė per debesis neišlindo, bet nelijo, pūtė nestiprus vėjas, oras buvo įšilęs iki 27 laipsnių.
Lietuvos kanojininkas 200 m distancijos finale finišavo per 39,700 sek. Antrąją vietą užėmė kartvelas Zaza Nadiradzė (39,796 sek.), kuris finišuodamas išvirto iš kanojos. Trečias buvo ispanas Pablo Grana (39,852 sek.).
„Mano tikslas ir buvo pirmojo vieta. Turiu iškovojęs tiek medalių, kad dabar važiuoju tik kovoti dėl pirmosios vietos. Kartais pavyksta, kartais ne. Šiandien buvo geros oro sąlygos, irklavome prieš vėją. Dabar visa dėmesį skiriu dvivietės irklavimui 500 m distancijoje, tai ištvermės turiu daugiau. Pagrindiniai varžovau šiandien iškart labai šovė į priekį. Antroje distancijos dalyje vijausi juos, liko gal 20 metrų, rankas surakino, bet žinojau, kad jiems dar sunkiau. Todėl dantis sukandęs paskutinius tris yrius padariau. Galvojau arba iškrisiu Iš valties, arba aplenksiu. Džiaugiuosi, kad aplenkiau, kad iškišau kanojos nosį“, – paskutinius auksine tapusios distancijos metrus prisiminė čempionas.
Jis neslėpė – emocijų prieš finalą netrūko: „Startavau ne taip, kaip reikėtų. Irklas slydo. Gal dėl streso. Labai degiau noru, bijojau, kad neperdegčiau prieš varžybas, truputį raminausi. Dabar po finišo ašaros kaupiasi.“
Praėjus kiek daugiau nei valandai po apdovanojimo H. Žustautas vėl ėmė į rankas irklą ir kovojo trasoje – 500 m vienviečių valčių rungties pusfinalį, nes ryte atrankos varžybose jis nesugriebė tiesioginio kelialapio į finalą.
„Bijau, kad gali nepakakti emocijų 500 m distancijai, nes jos sprogo dabar. Bandysiu, ką galiu. Reikia bandyti pakovoti dėl finalo“, – po pergalingo finišo kalbėjo H. Žustautas. Patekti jau į trečią finalą žaidynėse Lenkijoje jam nepavyko – pusfinalyje lietuvis finišavo penktas, o bilietai į finalą atiteko trims greičiausiems.
500 m nuotoliui H. Žustautas jau ne pirmus metus skiria daugiausia dėmesio, bet irkluodamas ne vienvietę, o dvivietę kartu su Vadimu Korobovu. Šiose Europos žaidynėse jie iškovojo septintąją vietą. Tokia pati pozicija po dviejų mėnesių Vokietijoje vyksiančiame pasaulio čempionate garantuotų bilietą į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes – Duisburge šioje kanojų klasėje bus išdalinti aštuoni olimpiniai kelialapiai.
„Grįžę iš Europos žaidynių keletą dienų pailsėsime ir startuosime Lietuvos čempionate. Tada bus kažkiek aktyvaus poilsio ir kryptingas pasiruošimas pasaulio čempionatui. Ten tikslas vienintelis – olimpinės žaidynės“, – svarbiausius tolimesnius vasaros žingsnius įvardijo K. Rėksnys.